Konfidencialiame Vokietijos vidaus reikalų ministerijos dokumente ekspertai modeliuoja įvairius galimus pandemijos eigos scenarijus ir ragina vyriausybę skubiai veikti. Ekspertų manymu, geriausių rezultatų pavyks pasiekti, derinant efektyvų testavimą ir izoliavimą. Tik tokiu būdu pavyks išvengti blogų pasekmių sveikatai, ūkiui ir visuomenei, – visuomeninio transliuotojo ARD tinklaraštyje informuoja žurnalistai Markusas Grillas ir Georgas Mascolo.

Tokį sėkmingos kovos su virusu pavyzdį Vokietijos vidaus reikalų ministerija mato Pietų Korėjoje, kur, masiškai testuojant gyventojus, o užsikrėtusius izoliuojant, pavyko gerokai sulėtinti COVID-19 sukėlėjo plitimą, drauge nesustabdant viešo gyvenimo.

Tad pirmiausia vyriausybė turi startuoti scenarijų „Greita kontrolė“, – rašoma dokumente „Kaip mums pavyks suvaldyti COVID-19“, kurį pavyko gauti televizijos kanalams NDR, WDR ir dienraščiui „Süddeutsche Zeitung“.

Šią studiją federalinis vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis kovo 18 d. užsakė Roberto Kocho institutui (RKI) ir kitiems ekspertams, įskaitant užsienio universitetus.

Testuojami turi būti „tiek asmenys, įtariantys užsikrėtę, tiek ir visas ratas asmenų, turėjusių kontaktų su asmeniu, kurio koronatesto rezultatas buvo teigiamas“.

Šiuo metu Vokietijoje RKI duomenimis testai atliekami tik asmenims, kurie jaučia COVID-19 būdingus simptomus ir turėjo kontaktų su užsikrėtusiais ar priklauso rizikos grupėms.

Būtina kuo skubiausiai didinti testavimo apimtis

Dokumento autoriai pataria „kuo skubiausiai“ didinti testavimo apimtis. Pagal jų teikiamą scenarijų iki balandžio pabaigos testavimų skaičius turėtų būtų palaipsniui padidintas iki 200 tūkst. testų per dieną.

Šiuo metu sveikatos apsaugos ministro Jenso Spahno duomenimis, per savaitę atliekama nuo 300 tūkst. iki 500 tūkst. koronaviruso testų. Tačiau tik smarkiai padidinus testų skaičių ir kuo nuosekliausiai izoliuojant užsikrėtusius asmenis, pavyks išvengti blogiausio scenarijaus, – daro išvadą ekspertai.

Todėl dabartinę praktiką pagal motto „testuojame, kad patvirtintume padėtį“ turėtų keisti nuostata „testuojame, kad užbėgtume padėčiai už akių“. Tuo požiūriu Pietų Korėja teikia „įspūdingą“ kovos su koronavirusu pavyzdį. Kitaip nei Kinijoje, čia nebuvo uždrausta gyventojams eiti į lauką.

Tačiau norint tokiu plačiu mastu tikrinti gyventojus, būtina rasti naujus sprendimus.

Tokį metodą bus galima taikyti keletą metų – be didelių sąnaudų

Saugant medicinos personalą nuo užsikrėtimo, piliečiai galėtų patys paimti tepinėlį iš nosiaryklės, tarkime, taip vadinamu „drives-ins“ būdu – asmeniui neišlipant iš automobilio.

Vis dėlto specialistams dėl tokio savęs testavimo metodo sėkmės kyla abejonių, nes asmenys, patys imantys tepinėlį, gali medvilninį tamponą nepakankamai giliai įvesti savo nosiaryklėn.

Ieškant asmenų, kontaktavusių su užsikrėtusiais, turėtų būti pasitelkiama kompiuterinė technika ir netgi „vietos nustatymas“ mobiliųjų telefonų pagalba. Visi, kurių koronaviruso testo rezultatas teigiamas, privalo būti izoliuoti namie ar specialiose krantino patalpose.

Sykį šį metodą sėkmingai pritaikius, „bus galima palyginti mažomis sąnaudomis jį taikyti ir ateinančiais metais, siekiant suvaldyti vis iš naujo įsiplieskiančius mažesnius epidemijos protrūkius“, – rašoma dokumente.

Būtina mobilizuoti gyventojus ir nenutylėti blogiausio scenarijaus

Studijos autorių manymu, kovos su pandemija sėkmę didžiąja dalimi lems tai, ar vyriausybei pavyks mobilizuoti gyventojus. Dokumente nurodoma, kaip svarbu žmones įtikinti, kad padėtis išties yra rimta, ir atskleisti klaidingas traktuotes. Vienas iš klaidingų įsitikinimų yra, tarkime, manymas, kad virusas puola tik senus, arba kad jis, esą, nėra pavojingas vaikams.

Pasak ekspertų, piliečiams turėtų tapti aišku, kad ir jie patys gali atsidurti dramatiškoje padėtyje, tarkime, jei susirgę artimieji bus priversti likti už perpildytos ligoninės durų. Todėl būtina startuoti „visą Vokietiją apimančią, skaidrią informavimo bei moblizavimo kampaniją“.

Studijos autoriai mano, kad sunkių ligonių ir mirčių skaičius bus kur kas didesnis, nei dabar jį pateikia Roberto Kocho institutas: mirs ne 0,56, o 1,2 proc. užsikrėtusiųjų.

Atitinkamai rimtesni ir dokumente numatomi scenarijai.

Studijos autoriai ragina parengti visus vokiečius bendram tikslui – išvengti blogiausio scenarijaus, pagal kurį liga nekontroliuojama plistų ilgus mėnesius – su dideliu skaičiumi mirčių ir sunkiomis pasekmėmis ekonomikai bei visuomenei.

„Blogiausio scenarijaus nutylėjimas nepadės mobilizuoti gyventojų ištvermės“, – pastebi studijos autoriai.

O blogiausias scenarijus numato, kad, nepavykus sustabdyti viruso plitimo, – vadinasi, nesilaikant atokumo taisyklių, neuždarius mokyklų, neperkėlus darbo į namus ir neapribojus kelionių, – jau gegužės mėnesį 80 proc. pacientų, kuriuos reikėtų guldyti į intensyvios terapijos skyrius, liktų lauke už durų.

Kūjį pakeis šokis

Teigiamas scenarijus, kurio ir siekia studijos autoriai, vadinasi „Kūjis ir šokis“. Pagal jį virusą pirmai pradžiai pavyktų suvaldyti, apribojus ėjimą į lauką ir uždarius mokyklas. Per šešias savaites naujų užsikrėtimų skaičius turėtų aiškiai sumažėti.

Po grubaus „kūjo“ metodo fazės, maždaug baigiantis velykinėms atostogoms, galėtų prasidėti „šokio“ fazė: vėl imtų veikti vaikų darželiai ir mokyklos, o infekcijos plitimas būtų kontroliuojamas intensyviu testavimu, kontaktų sekimu bei izoliavimu.

Socialinis ir ekonominis gyvenimas tuomet „didžiąja dalimi normalizuotųsi“, – rašoma dokumente. Pagal šį scenarijų šalies bendrasis vidaus produktas susitrauktų tik 4 procentais, – tai būtų ekonomiškai „best case“ – geriausias atvejis.

O štai be plačios testavimo programos prognozuojami scenarijai, pagal kuriuos krizė grįžtų vis naujomis bangomis arba pagal kuriuos nepavyktų jos greitai pristabdyti. Tokiu atveju ribojimas išeiti į lauką užsitęstų ne vieną mėnesį.

Šiuo metu „Kūjo ir šokio“ strategiją specialistai laiko efektyviausia, – įvertino Miuncheno technikos instituto Medicinos istorijos ir etikos mokslininkė Alena Buyx.

Pradžioje, siekant infekcijos plitimą prislopinti, reikalingos drastiškos priemonės. Taip vadinamoje šokio fazėje žingsnis po žingsnio būtų grįžtama prie normalaus gyvenimo.

Komentarai ()