Australija pirmoji pasaulyje pradeda bandymus su gyvūnais - kaip tai veiks ir kada sulauksime rezultatų ()
Pasaulio sveikatos organizacija leido pradėti vykdyti dviejų skiepų nuo naujojo koronaviruso bandymus su gyvūnais – minėtuosius skiepus kuria Oksfordo universitetas ir JAV kompanija „Inovio Pharmaceutical“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Bandymai pradedami Australijoje, kur šios šalies nacionalinė mokslo agentūra įvertins, ar vakcinos veikia ir yra saugios žmonėms, rašo BBC.
Pirmieji bandymai su žmonėmis įvyko dar praėjusį mėnesį JAV, ten bandoma „Moderna Therapeutics“ sukurta vakcina – tačiau iki šiol niekur pasaulyje nebuvo atlikta jokių bandymų su gyvūnais.
Šiuo metu pasaulyje yra kuriama ir dar keletas kitų skiepų nuo SARS-CoV-2 – ir visa tai daroma nepaprastai dideliu greičiu.
Tačiau Australijos Sandraugos mokslo ir pramonės tyrimų organizacija (CSIRO) teigia, kad jos testai bus pirmieji išsamūs ikiklinikiniai skiepų tyrimai, atlikti naudojant gyvūno modelį.
Mokslininkai teigia, kad visapasaulinis bendradarbiavimas ir tyrimų greitis bei lygis yra tiesiog beprecedentis – o būtent tai ir paskatino perėjimą į šį etapą.
„Paprastai tokie darbai užtrunka nuo metų iki dvejų, bet mes iš tikrųjų viską sutrumpinome iki poros mėnesių“, – žurnalistams sakė dr. Robas Grenfellas iš CSIRO.
Kaip tai veiks?
Pastarosiomis dienomis CSIRO bandomąja vakcina paskiepijo laboratorinius šeškus – mažus, pūkuotus žinduolius, kurie, kaip įrodyta, užsikrečia koronavirusu taip pat kaip ir žmonės.
CSIRO išbando du skiepų variantus, kuriuos parinko pasaulinis konsorciumas, prižiūrintis didžiąją dalį tokių tyrimų – Pasirengimo epidemijoms inovacijų koalicija (angl. Coalition for Epidemic Preparedness Innovations).
Vieni iš skiepų, kuriuos sukūrė Oksfordo universitetas, yra vadinamoji „vektorinė vakcina“. Ji naudoja „defektyvinį“ virusą, kad į imuninę sistemą įneštų koronaviruso baltymus ir taip sukeltų atsaką.
„Bet tokie virusai nesugeba replikuotis, todėl nėra galimybės susirgti nuo šio konkretaus skiepo“, – teigia Australijos gyvūnų sveikatos laboratorijos direktorius Trevoras Drew.
Kitą vakciną, kuriamą „Inovio“, jis apibūdino kaip „gana skirtingą, bet nuostabią“.
Ji sukurta taip, į imuninę sistemą „įkoduotų“ tam tikrą konkretų viruso geną, kuris pagal šią genetinę informaciją priverstų žmogaus ląsteles pačias pasigaminti viruso baltymą – ir reaguoti į jį.
„Labai svarbu, kad tokiame dalyke būtų įvairialypės nuomonės ir metodai, – sako profesorius T.Drew. – Tai suteikia mums geriausias galimybes laimėti“.
Kaip greitai sulauksime rezultatų?
Pirmieji bandymų su gyvūnais rezultatai galėtų būti aiškūs jau birželio mėnesį, teigia mokslininkai.
Jei pasisektų, skiepus būtų galima perkelti į klinikinių tyrimų stadiją, ir toliau darbus tęsti jau ir kitose laboratorijose.
Tada gali prasidėti vaisto kelias į bendrąją rinką – tačiau ekspertai perspėja, kad vis tiek reikės mažiausiai 18 mėnesių laiko, kad skiepai atitiktų norminius testus ir standartus.
Pavyzdžiui, Oksfordo universiteto vakciną dabar taip pat išbando ir kita laboratorija, ir ant kitos gyvūnų rūšies – kad atitiktų JAV reikalavimus.
„Visus kandidatus į skiepus iš tikrųjų kuria daugybė kompanijų ir organizacijų – nes nė viena organizacija negali pasigaminti vakcinos savarankiškai, viena“, – sako dr. R.Grenfellas.
Tačiau jis sako, kad optimistiškai vertina visą šį darbą – ypač atsižvelgiant į pasaulinio bendradarbiavimo lygį.
„Tai yra tikras akademinio, viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimas, kas iš tikrųjų šiuo metu turėtų leisti pasiekti pergalę“, – sako jis.
Parengta pagal BBC
