Minkšti pūkų kamuoliai danguje - kiek iš tikrųjų sveria debesys?

Komentarai Prisijungti

Viršuje:   Seniausi | Naujausi

bahuriux 2020-04-07 23:01
2500 asilų neblogas masės matavimo vienetas, labai gerai suprantamas "asilams". Beto kamuoliniai debesys nebūna kubo formos, tai labai netikslu sakyti 1x1x1km, kamuoliniai debesys yra labiau panašūs į puse sferos. Pritaikius tokią korekciją, debesies masė sumažės iki 2000 asilų maždaug, o gal ir mažiau.
SaMaras 2020-04-07 23:36
Oras jei ką irgi sveria.. na ir?
bahuriux 2020-04-08 12:57
Jei be bajerio, tai būtu buves geras straipsnis, žinoma jei nebūtu matuojama gyvūnais ir debesų forma/tūris būtu kuo tiksliau pamatuoti. Man tokia tema visai idomi, nes anksčiau skraidydavau termikuose su RC sklandytuvo modeliu. Termiko viršuje ir susidaro kamuolinis debesis. Kamuoliniai debesys susidaro maždaug taip: saulė įkaitina kokį nors žemės plotą labiau nei aplink, tarkim suartas laukas įkaista labiau nei aplink esnati pieva, tada šiltas išretėjes oras kyla aukštyn, tame ore yra tam tikras nedidelis santykinis drėgnumas ,bet ištikro nemažas vandens garų absoliutus kiekis. Ta srovė kyla aukštyn ir plečiasi dėl slegio mažėjimo ir tuo pačiu vėsta iki tol kol ta santykinė drėgme dėl sumažėjusios temperatūros pasiekia rasos tašką ir pavirsta į rūką mikro vandens lašelius, arba mes tai vadinam debesimis. Žinoma ir oras turi masę, kaip ir betkokia materija . Inžinieriai kurdami didelius keleivinius lėktuvus susidūrė su problema apie kurią net nepagalvojo anksčiau, kad 10-11 km aukštyje skrendantis lėktuvas su savimi nešasi santykinai didesnį oro kiekį nei aplinkoj už borto, ir tam reikia papildomai sparnų ploto, arba truputį didinti greitį, kas ir vienu, ir kitu atveju reikalauja papildomai deginti kurą, net pats papildomas kuro kiekis taip pat truputi mažina ekonomiškumą.