Mokslininkai perspėja, kad Islandijoje gali prasidėti chaosas, kuris tęsis kelis šimtus metų ()
Po 800 metų ramaus laikotarpio viename Islandijos regione stiprėja vulkaninis aktyvumas. Mokslininkai įspėja – gali kilti ne vieną šimtmetį truksiantis chaosas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nuo sausio 21 d. Reikjaneso pusiasalyje, esančiame į pietvakarius nuo Islandijos sostinės Reikjaviko, įvyko daugiau nei 8 000 žemės drebėjimų, o dėl magminių intruzijų po žeme visu 10 cm pakilo žemės paviršius, skelbia theguardian.com.
„Regis, daug amžių buvęs gana ramus regionas bunda“, – teigė Lankasterio universiteto vulkanologas Dave‘as McGarvie‘is.
Regionas yra netoli Grindaviko miesto, turistų gausiai lankomo ežero Blue Lagoon ir vos už 15 km nuo Islandijos tarptautinio oro uosto. Ugnikalnių išsiveržimų šiame regione buvo prieš 800 metų. Geologiniais duomenimis, regione – penkios vulkaninės sistemos, kurios, regis, nubunda maždaug kas 1 000 metų.
Ankstesnis vulkaninio aktyvumo laikotarpis pusiasalyje vyko nuo 10 iki 13 amžiaus. Priešingai nei įprasti Islandijos ugnikalniai, kurie išsiveržia ir nurimsta kas kelerius metus, nubudusių regiono ugnikalnių išsiveržimai turėtų trukti apie 300 metų, o erupciniai laikotarpiai tęstųsi kelis dešimtmečius. Iš ilgų (apie 8 km ilgio), siaurų įtrūkimų žemėje trykštų lavos fontanai, būtų išmetami didžiuliai kiekiai pelenų ar vyktų sproginėjimai.
Minėti reiškiniai pastarąjį kartą vyko 1210–1240 m., lava padengė apie 50 kvadratinių kilometrų plotą. Įvyko šeši ugnikalnių išsiveržimai, kurių kiekvienas truko nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių, išsiveržimus vienus nuo kitų skyrė 12 metų ar trumpesni ramybės laikotarpiai. Vėjas išnešiodavo uolienų gabalus ir daleles kelių dešimčių kilometrų spinduliu, rašytiniuose šaltiniuose minima, kad akmenų griūtys padarė nuostolių ne vienai galvijų bandai regione.
Jei tokio pobūdžio išsiveržimai prasidėtų šiuo metu, Islandijos energetikos mokykla „GeoSurvey“ paskaičiavo, kad Keblaviko oro uosto lėktuvų pakilimo ir nusileidimo takus padengtų 2 cm storio pelenų sluoksnis, laikinai negalėtų pakilti ir nusileisti lėktuvai.
„Tuo metu, kai susidaro daug pelenų, be galo svarbi vėjo kryptis – bent kiek šiauresnis vėjas sukels problemų tarptautiniam oro uostui ir Reikjaviko miesto regionui“, – sakė D. McGarvie‘is.
„Prasčiausio galimo scenarijaus atveju, lava nutekėtų iki Grindaviko miesto, – pasakojo Islandijos meteorologijos biuro darbuotojas Kristin Jonsdottir. – Netoliese yra geoterminė jėgainė ir svarbių infrastruktūros objektų. Gali sutrikti šalto ir karšto vandens tiekimas, eismas keliais, taip pat ir kelyje tarp Reikjaviko ir Keblaviko oro uosto.“
Islandijos gyventojų vulkaninis aktyvumas nestebina, tačiau jie atidžiai stebės Reikjaneso pusiasalį. Ugnikalnių išsiveržimai greičiausiai bus reti ir nestiprūs, taigi pavojus bus mažesnis, nei per didžiulį 1783–1784 m. Laki išsiveržimą. Kita vertus, jei įvykiai atsikartos, Islandijos gyventojų laukia nauji iššūkiai.
„Reikjaneso pusiasalio gyventojai ir jų kelių kartų palikuonys turi būti budrūs ir pasirengę bet kada evakuotis“, – teigė D. McGarvie‘is.