Apie paslaptingąjį koronavirusą COVID-19 ir jo simptomus, mokslininkai kasdien sužino vis daugiau.

Dažniausiai pacientus, susirgusius šia infekcija, kamuoja karščiavimas, kosulys ir kvėpavimo sunkumai. Tačiau yra ir daugiau COVID-19 ženklų, kurių kai kurie yra gana neįprasti.

Bet kurie simptomai gali pasireikšti per 2–14 dienų, užsikrėtus virusu, skelbia JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai (LKPC).

Pateikiame jums 10 požymių, liudijančių, kad jūs arba jūsų artimieji galbūt užsikrėtė koronavirusu ir patarimų, kaip apsisaugoti.

1. Kvėpavimo sunkumai

Kvėpavimo sunkumai paprastai nėra ankstyvasis COVID-19 simptomas, bet pats rimčiausias. Kvėpavimas gali apsunkti savaime, be kosulio.

Jeigu jums spaudžia krūtinę arba apima jausmas, kad sunku pakankamai giliai įkvėpti, idant plaučiai prisipildytų oro, tai požymis, kad reaguoti reikia skubiai, įspėja ekspertai.

Amerikos medicinos asociacijos prezidentė daktarė Patrice Harris tiems, kurie pajuto šį simptomą, patarė kuo greičiau kreiptis į gydytoją. Jeigu dusulys yra pakankamai stiprus, reikia nedelsiant kviestis greitąją.

LKPC nurodė ir kitus nerimą keliančius COVID-19 simptomus, įskaitant „besitęsiantį skausmą ar maudimą krūtinėje“ ar „mėlstančias lūpas arba veidą“, kas gali būti deguonies trūkumo požymis. Dėl šių simptomų reikia skubiai kreiptis į medikus.

2. Karščiavimas

Karščiavimas yra pagrindinis COVID-19 požymis. Kadangi kai kurių žmonių normali kūno temperatūra gali būti žemesnė ar šiek tiek aukštesnė, nei tipinė 37 laipsniai Celsijaus, ekspertai siūlo neprisirišti prie skaičių.

Štai CNN laidų vedėjas Chrisas Cuomo, kuris kovoja su koronavirusu savo namuose Niujorke, yra vienas tokių, kurių kūno temperatūra įprastai esti kiek žemesnė.

„Mano kūno temperatūra įprastai yra kiek vėsesnė. Įprasta temperatūra man yra 36,4 laipsnio, o ne 37. Taigi, net jei ji pakyla iki 37,2 laipsnio, kas daugeliui nebūtų daug, man tai jau yra karščiavimas“, – paaiškino Ch.Cuomo vyriausiajam CNN medicinos korespondentui daktarui Sanjay Guptai.

Dauguma vaikų ir suaugusiųjų, vis tik nemano, kad karščiuoja, kol temperatūra nepasiekė 37,7 laipsnio Celsijaus.

„Dėl karščiavimo yra daug klaidingo požiūrio, – pastebėjo Pitsbergo universiteto medicinos centro Pitsbergo vaikų ligoninės Pediatrijos infekcinių ligų skyriaus vadovas daktaras Johnas Williamsas. – Tiesą sakant, mūsų visų temperatūra dienos metu svyruoja viena-kita laipsnio dalimi“.

Medikas pridūrė, kad daugeliui žmonių 37,2 ar 37,5 laipsnio temperatūra dar nėra karščiavimas.

Nepasitikėkite temperatūros, pamatuotos ryte, rodmenimis, įspėjo Vanderbilto universiteto Medicinos mokyklos Našvilyje (JAV) prevencinės medicinos ir infekcinių ligų profesorius daktaras Williamas Schaffneris.

„Mūsų temperatūra per dieną kinta. Jeigu matuosite ją 8 val. ryte, ji gali būti normali, – paaiškino W.Schaffneris. – Vienas iš įprasčiausių karščiavimo požymių yra temperatūros pakilimas vėlyvą popietę arba ankstyvą vakarą. Taip įprastai virusai sukelia karščiavimą“.

3. Sausas kosulys

Kosulys yra dar vienas įprastas koronaviruso simptomas. Bet ne bet koks kosulys.

„Tai ne kutenimas gerklėje. Jūs ne tiesiog bandote atlaisvinti gerklę. Tai – ne tiesiog gerklės suerzinimas“, – paaiškino W.Schaffneris.

Nerimą turėtų sukelti erzinantis, sausas kosulys, kylantis krūtinėje.

„Jis kyla ties krūtinkauliu ir galite pasakyti, kad jūsų bronchų vamzdeliuose kilo suerzinimas ar uždegimas“, – pridūrė W.Schaffneris.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vasarį paskelbtoje ataskaitoje nurodoma kad per 33 proc. iš 55 tūkst. 924 žmonių, kuriems laboratorijose buvo nustatytas COVID-19, iškosėdavo skreplius iš plaučių.

4. Šaltkrėtis ir kūno maudimas

„Žvėris išlenda naktį“, – sakė Ch.Cuomo, prisimindamas šaltkrėtį, kūno maudimą ir aukštą temperatūrą, kurie jam prasidėjo balandžio 1-ąją.

„Atrodė, tarsi kas mane daužytų kaip pinjatą (meksikietiškose šventėse naudojamas pakabinamas tuščiaviduris žaislas ar puodynė su staigmena viduje, sudaužomas lazdelėmis, – vert. past.). Ir tada aš taip drebėjau, kad... nusiskėliau dantį. Jie tai vadina sustingimu“, – pasakojo laidų vedėjas, būdamas rūsyje, kur jis izoliavosi nuo likusios savo šeimos.

„Man prasidėjo haliucinacijos. Su manimi kalbėjosi mano tėtis. Mačiau žmones iš koledžo laikų, žmones, kurių seniai nemačiau. Buvo baisu“, – prisiminė Ch.Cuomo.

Pasak ekspertų, ne kiekvienam pasireiškia tokia sunki reakcija. Kai kurių gali visiškai nekrėsti šaltis ar nemausti kūno. Kiti gali jausti lengvam gripui būdingą šaltkrėtį, nuovargį ir kaulų bei raumenų skausmus, dėl ko gali būti sunku nustatyti, kas tai sukėlė: gripas ar koronavirusas.

Vienas galimas COVID-19 požymis yra tas, kad simptomai nepraeina per savaitę ar panašiai, bet, tiesą sakant, ilgainiui pablogėja.

5. Staigus sumišimas

Kaip nerimą keliantį ženklą LKPC įvardijo staigų sumišimą ar negalėjimą pabusti ir būti žvaliam. Tai gali būti rimtas ženklas, kad būtina skubi medicinos pagalba.

Jeigu jūsų artimam žmogui pasireiškė šie simptomai, ypač lydimi kitų kritinių ženklų, tokių, kaip pamėlusios lūpos, kvėpavimo sunkumai ar krūtinės skausmai, LKPC paragino nedelsiant šauktis pagalbos.

6. Virškinimo sutrikimai

Iš pradžių mokslininkai nemanė, kad viduriavimas ar kiti įprasti skrandžio sutrikimai, dažnai lydintys gripą, būdingi ir naujojo koronaviruso sukeltai ligai SARS-CoV-2. Bet kai tyrėjai ištyrė daugiau susirgusių, jų nuomonė pasikeitė.

„Kinijoje atlikto tyrimo metu, kuomet buvo ištirti vieni pirmųjų 200 pacientų, pastebėta, kad virškinimo ar skrandžio veiklos sutrikimų simptomai pasireiškė maždaug pusei iš jų“, – sakė daktaras S.Gupta CNN naujienų laidai „New Day“.

Kinų atliktame tyrime buvo aprašytas lengvesnių atvejų poaibis, kuomet pradiniai simptomai buvo virškinimo sutrikimai, tokie kaip viduriavimas, dažnai be karščiavimo. Šiems pacientams paprastai virusas būdavo diagnozuojamas vėliau nei turintiems kvėpavimo sutrikimų ir jiems virusas ilgiau nepasišalindavo iš organizmo.

7. Rožinė akis

Kinijos, Pietų Korėjos ir kitų pasaulio šalių tyrėjai pastebėjo, kad maždaug 1–3 procentams COVID-19 susirgusių žmonių pasireikšdavo kojunktivitas, dar žinomas, kaip raudona ar rožinė akis.

Konjunktyvitas, jeigu jį sukelia virusas, yra labai lengvai užkrečiamas. Tai yra plonos, skaidrios jungiamojo akies audinio plėvelės, vadinamos, jungine, jungiančios akies obuolį ir vidinę voko dalį, uždegimas.

SARS-CoV-2 tėra vienas iš daugelio virusų, galinčių sukelti konjunktyvitą. Tad mokslininkai nenustebo, kad naujasis virusas jį taip pat gali sukelti.

Vis dėlto, rožinė akis gali būti vienas iš požymių, kad taip pat reikėtų kreiptis į gydytoją, jeigu turite kitus būdingus COVID-19 virusui simptomus, tokius, kaip karščiavimas, kosulys ar dusulys.

8. Gebėjimo uosti ir jausti skonį praradimas

Lengvais ar vidutiniais koronaviruso pasireiškimo atvejais uoslės ar gebėjimo jausti skonį praradimas yra vienas iš neįprasčiausių ankstyvųjų COVID-19 simptomų.

„Panašu, kad daliai pacientų pasireiškia vadinamoji anosmija, kuri paprastai reiškia uoslės praradimą, – sakė dr. S.Gupta. – Su tuo gali būti susijęs gebėjimas jausti skonį, sietinas su apetito praradimu. Dėl to nesame tikri, bet tai be abejonės verta ištyrinėti. Kartais šie ankstyvieji simptomai nėra klasikiniai“.

„Anosmija apskritai pastebima pacientams, kuriems nustatytas koronavirusas, bet nepasireiškė jokie kitokie simptomai“, – teigė Amerikos otolaringologijos, galvos ir kaklo chirurgijos akademijos atstovai.

Neseniai atliktas lengvų susirgimo atvejų Pietų Korėjoje ištyrimas parodė, kad 30 proc. pacientų vienas pagrindinių simptomų buvo uoslės praradimas. Vokietijoje daugiau nei dviem iš trijų pacientų, kuriems patvirtintas koronavirusas, pasireiškė ir anosmija.

Medicinos literatūroje jau seniai buvo rašoma, kad gebėjimo uosti praradimas gali būti sietinas su kvėpavimo takų infekcijomis, sukeltomis kitų tipų koronavirusų, tad nenuostabu, jog ir naujasis koronavirusas gali turėti šį požymį, skelbia Britų otorinolaringologijos asociacija – profesinė organizacija, vienijanti Jungtinės Karalystės ausų, nosies ir gerklės chirurgus.

9. Nuovargis

Kai kuriems žmonėms pasireiškęs didžiulis nuovargis gali būti ankstyvasis naujojo koronaviruso požymis. PSO pranešė, kad apie 40 proc. iš beveik 6 tūkst. žmonių, kuriems laboratorijoje patvirtintas koronavirusas, jautė nuovargį.

Vos praleidęs kelias dienas kartantine Ch.Cuomo sakė nuo pat ligos pradžios jautęsis labai išvargintas karščiavimo ir kūno maudimo.

„Esu toks mieguistas, kad galiu spoksoti pro langą, nepastebėdamas, kaip praeina valanda ar pusantros. Atrodydavo, nusnaudžiau vos 10 minučių, o paaiškėdavo, kad praėjo trys su puse valandos“, – prisiminė Ch.Cuomo.

Nuovargis gali tęstis ilgai net ir virusui pasitraukus. Yra nepatvirtintų pranešimų, kad žmonės, kurie pasveikdavo nuo COVID-19, dar kelias ateinančias savaites jausdavo energijos trūkumą ir nuovargį.

10. Galvos skausmas, gerklės perštėjimas, nosies užgulimas

PSO taip pat pranešė, kad kone 14 proc. iš beveik 6 tūkstančių Kinijoje ištirtų COVID-19 atvejų pasireiškė galvos ar gerklės skausmai, o kone 5 proc. – nosies užgulimas.

Be abejo, tai nėra vieni dažniausių ligos požymių, bet akivaizdžiai būdingi ir peršalimo ligoms ar gripui. Tiesą sakant, daug COVID-19 simptomų primena gripo, įskaitant galvos skausmus ir anksčiau minėtus virškinimo sutrikimus, kūno maudimą ar nuovargį. Vis dėlto, kiti simptomai gali priminti peršalimą ar alergijas, pvz., gerklės skausmas ar nosies užgulimas.

Bet dažniausiai, ekspertų teigimu, jums šie simptomai gali pasireikšti dėl paprasčiausio gripo ar peršalimo.

Tad ką daryti?

„Šiuo metu pagrindinis patarimas, kuris gali ilgainiui pasikeisti, yra pasireiškus simptomams, panašiems į gripą ar peršalimą ir kitiems lengviems ar vidutinio sunkumo simptomams – likti namie ir stengtis juos numalšinti“, ilsintis, vartojant daug skysčių ir stengiantis numušti karščiavimą, sakė daktarė P.Harris.

Šis patarimas negalioja vyresniems nei 60 metų, nes šių žmonių imuninė sistema dėl amžiaus yra nusilpusi, ar nėščioms moterims. Šie asmenys, anot LKPC, dėl kiekvieno nerimą keliančio koronaviruso simptomo turėtų kreiptis į medikus.

Neaišku, ar nėščiai moteriai labiau gresia sunki koronaviruso forma, bet LKPC teigimu, organizmo pokyčiai nėštumo metu gali padidinti kai kurių infekcijų tikimybę.

Apskritai COVID-19 infekcijos yra pavojingesnės turintiems lėtinių ligų, tokių, kaip diabetas, lėtinė plaučių liga ar astma, širdies ligos, pjautuvinė anemija, vėžys (arba, kuomet taikoma chemoterapija), inkstų ligos, dėl kurių reikia dializės, jeigu kūno masės indeksas yra daugiau kaip 40 (tai reiškia, kad žmogus ypač nutukęs) ar kamuoja autoimuninės ligos.

„Vyresni pacientai ar žmonės, turintys lėtinių ligų arba nusilpusį imunitetą, turėtų kreiptis į gydytoją vos pasireiškus ligai ar net esant lengvai jos formai“, – patarė LKPC.

Net jeigu esate jauni, bet turite lėtinių ligų, jūs patenkate į rizikos grupę.

„Jaunesni nei 60 metų žmonės, turintys lėtinių ligų, diabetą, širdies ligų, nusilpusį imunitetą ar anksčiau turėję bet kokią plaučių ligą, yra labiau pažeidžiami, nepaisant amžiaus“, – įspėjo W.Schaffneris.

Taip pat jeigu keliavote ten, kur koronavirusas labai paplitęs, tai yra dar vienas rimtas veiksnys, sprendžiant, ar jums pasireiškę simptomai gali būti sietini su COVID-19.

Parengta pagal CNN

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Lrytas.lt

Komentarai ()