Ekonomistas, VU profesorius Raimondas Kuodis sako, kad išėjus iš karantino, ekonomika staiga neatsigaus, ir pabrėžia, kad didžiausia bėda ekonomikai yra ne karantinas, o virusas.

Europos šalys taip pat švelnina karantino sąlygas – Danijoje buvo atidarytos kirpyklos, masažo ir tatuiruočių salonai, odontologijos kabinetai, vairavimo mokyklos ir kitos mažos įmonės, nedirbusios penkias savaites. Vokietija leido atsidaryti mažesnėms parduotuvėms. Apie karantino švelninimo sąlygas Lietuvoje „Žinių radijuje“ pasisakė ir ekonomistas R. Kuodis.

Ekonomistas pabrėžia, kad žmonės nesupranta elementaraus dalyko, kad ekonomiką skandina ne karantinas, o virusas. Tai yra skirtingi dalykai. Sustabdžius karantiną ir atidarius verslus, ekonomika esą nesužydėtų.

„Netgi nuėmus karantiną nepulsime visi į kavines švęsti pergalės prieš karantiną, nes žmonės bus atsargūs – atsargiau vertins pajamų gavimo galimybes ateityje, nustos pirkti ne pirmo būtinumo dalykus.

Žmonės išsiugdę apsiausties mentalitetą ir yra atsargūs. Vaikščios metus su kaukėmis, vengs artimesnių kontaktų ir masinių susibūrimo vietų.

Kadangi žmonės nesupranta, jiems atrodo, kad karantinas yra bėda. Aš galiu įrodyti priešingai – jei mes nesusitvarkome su virusu, leidžiame jam neryžtingais veiksmais vis atšokti. Ekonomikai nuo tokios trajektorijos bus blogiau nei nuo tokios trajektorijos, kai ties Joninėmis susitvarkome, atsidarome taškiniais būdais, ką daro daugelis šalių“, – kalbėjo R. Kuodis.

Anot jo, yra standartinis epidemiologinis modelis ir numatytas jo taikymas Lietuvai.

„Modelis rodo Jonines, kai bus dėl karantino pastangų praktiškai mažai tų aktyvių atvejų. Jų bus, bet jų bus ir rudenį, ir žiemą greičiausiai, ypač jei politikai sugalvotų sienas atidaryti su šalimi, kuri nesusitvarko, pavyzdžiui, Baltarusija“, – dėsto ekonomistas.

Jis pasakoja, kad šiuo metu Lietuvoje turime kūjo stadiją, vėliau pereisime į šokio stadiją – atidarymą. Tai reiškia, kad vis dar nebus leista masinių susibūrimų, nebus atidaromos sienos. Kitaip tariant, prekės važiuos, sunkvežimio vairuotojai kirs sieną, bet nebus masinio turizmo.

R. Kuodis pažymi, kad Lietuvoje turime didžiausius atvejų skaičius didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Klaipėdoje, o, pavyzdžiui, Tauragė, Biržai, anot jo, šiuo metu galėtų protingai atsidaryti – pradėti veikti mažieji verslai, žmonėms vis dar besisaugant, kontroliuojant įvažiavimus į rajonus.

„Idėja atsidarymo – diferencijuota, nežlugdant tų, kurie jau dabar galėtų būti šokio stadijoje, nelaukiant, kol paskutinis protrūkio šaltinis bus suvaldytas – Nemenčinė, Ukmergė, Klaipėda ar Vilnius“, – sakė ekonomistas.

Bilas Geitsas, aktyviai komentuojantis koronaviruso reikalus ir ekonominę pusę, prieš keletą savaičių pasakė, kad krizė bus tokia, kokios jis dar nematė: kris pasaulio ir šalių ekonomikos. Tuo metu ekonomistas R. Kuodis tikina, kad šįkart krizė bus itin panaši į 2009 m. krizę.

„Šiemet galime tikėtis dviženklio ekonomikos kritimo. Kita vertus, kiekviena krizė palieka svarbių pamokų. Pasaulis yra matęs pasaulinių karų, kas buvo didesnės krizės, nes buvo naikinamos gamybos priemonės, žuvo žmonių. Yra prirašyta daug, kaip tvarkyti ekonomiką karo metu. Kai dabar vartau senas knygas, matau daugelį atsakymų, kuriuos jau ir verslas pradeda suprasti. Kapitalizmas tokiomis sąlygomis sunkiai gali veikti, reikia ekonomikos plaučių ventiliavimo su valstybinėmis priemonėmis. (...)

Tie įstatymai daugelyje šalių yra išlikę nuo Antrojo pasaulinio karo. Valstybė gali pasakyti: žiūrėkit, valstybė neperka jums automobilių, mieli ponai, pagaminkite mums kiek nors ventiliavimo aparatų ir t. t.“, – „Žinių radijuje“ kalbėjo profesorius.

Anot jo, Vyriausybė ir Seimas turi suvokti, kokia turi būti ekonomikos struktūra, ką reikia gelbėti ir paremti: „Tam ir egzistuoja žodis „infrastruktūros“ – maistas, transportas, energetika, sveikatos apsauga, švietimas ir pan. Tai tikrai nėra savaitgalinės kelionės į Romą ir visa kita.“

R. Kuodis pažymi, kad tikrai nereikia nusivilti dėl viruso, nes ekonomikos trajektorija nebūtų buvusi tokia rožinė, kaip daugelis žmonių įsivaizduoja. Be to, valstybė turi instrumentus išlaikyti infrastruktūrą, įdarbinti ten žmonių.

„Ką čia ant to viruso pyksi, kad jis sunaikins daug tų verslų, kurie nebuvo labai tvarūs, žvelgiant iš klimato kaitos perspektyvos. (...) Virusas tik pagreitina tam tikrus dalykus, kurie būtų buvę po 2-3 metų“, – tikina jis.

Komentarai (2)