Mokslininkai nustatė įdomų faktą: jūsų asmenybė lemia ir jūsų katės elgesį ir sveikatą ()
Sakoma, su kuo sutapsi, tuo ir pats tapsi – ir šiame posakyje yra tiesos kalbant ne tik apie žmones, bet ir apie gyvūnus. Štai naujas tyrimas rodo, kad kačių šeimininkų elgesys gali daryti įtaką jų augintinių elgesiui.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Linkolno ir Notingemo Trento universitetai tyrė skirtingų kačių šeimininkų ir jų augintinių elgesio bei gerbūvio ryšį. Šis tyrimas parodė, kad lygiai taip pat kaip tėvų asmenybės daro įtaką jų vaikams, taip ir kačių šeimininkų asmenybės veikia jų augintinius.
Tyrimo metu buvo apklausta daugiau nei 3000 Jungtinėje Karalystėje gyvenančių kačių šeimininkų. Apklausos metu mokslininkai uždavinėjo klausimus apie kačių šeimininkų asmenybes, o taip pat apie jų kačių elgesį, sveikatą ir gyvenimo būdą.
Šie rezultatai iš esmės buvo panašūs į seniau atlikto tyrimo rezultatus, siekiant išsiaiškinti tėvų ir vaikų elgsenos ryšį. Pavyzdžiui, tyrimas apie žmonių asmenybes parodė, kad neurotiškumas neigiamai veikia vaikus. Tarp neigiamo poveikio galima paminėti prastesnę fizinę ir psichinę sveikatą bei žemesnę gyvenimo kokybę. Tuo tarpu šis naujas tyrimas atrado paraleles – aukštesnis kačių šeimininkų neurotiškumo lygis lėmė prastesnį jų augintinių gerbūvį.
Taip pat buvo išsiaiškinta, kad šeimininkai su didesniu neurotiškumo lygiu dažniau pranešdavo, kad jų katės turi „elgesio problemų“ – demonstruoja agresyvų bei nerimastingą/baugštų elgesį, taip pat serga su stresu susijusiomis ligomis, pasižymi prastesne fizine sveikata bei nutukimu.
Be to, šeimininkų asmenybių bruožai taip pat koreliuoja su įvairių gyvenimo būdų, elgesio ir gerbūvio parametrais. Pavyzdžiui, didesnis kačių šeimininkų sąžiningumas lėmė mažesnį jų augintinių nerimą, agresyvumą ir vengimą.
Notingemo Trento universiteto Gyvūnų, provincijos ir aplinkos apsaugos mokslų mokyklos mokslininkė Dr. Lauren Finka dirbo prie šio tyrimo kartu su Linkolno universiteto veterinarijos elgsenos medicinos profesoriumi Danieliu Millsu, tuo pat metu studijuodama Linkolno universitete.
Dr. L.Finka sako, kad dauguma šeimininkų savo augintinius laiko šeimos nariais ir turi artimą ryšį su jais. Todėl, anot jos, nereikėtų stebėtis, kad gyvūnus veikia tai, kaip šeimininkai su jais bendrauja ir kaip juos prižiūri – o bendravimui ir priežiūrai įtakos turi mūsų asmenybių bruožai.
Mokslininkė sako, kad dauguma šeimininkų nori suteikti kuo geresnę priežiūrą savo katėms, o visa tai tik pabrėžia, kaip mūsų asmenybių bruožai daro įtaką mūsų gyvūnų gerbūviui.
Ankstesni tyrimai parodė, kad didesnis tėvų neurotiškumas yra siejamas su mažiau teigiamu jų vaikų gerbūviu. Tuo tarpu sukalbamumas, sąžiningumas, atvirumas ir ekstravertiškumas yra siejami su teigiamą įtaką daračiais tėvų rūpinimosi būdais bei vaikų gerbūviu.
Tyrime daroma išvada, kad šeimininkų asmenybių bruožai yra vientisi su jų gyvūnų gerbūviu – panašiai kaip ir tėvų ir vaikų santykiuose.
