Anksčiau manyta, kad pagrindinis koronaviruso taikinys – plaučiai. Dabar gydytojai supranta, kad jis pažeidžia kone visus gyvybiškai svarbius organus

Kol kas naujausias (tačiau, deja, vargu ar paskutinis) COVID-19 istorijos posūkis: ligoninėse atsiduria vis daugiau palyginti jaunų (30–40 metų) covid-19 pacientų su insultais. Jei anksčiau manyta, kad pagrindinis koronaviruso tikslas – plaučiai, tai dabar jis atrodo kur kas grėsmingesniu priešu, nes, panašu, pažeidžia kone visus gyvybiškai svarbius organus (virškinamąjį traktą,inkstus, širdį ir taip toliau). O biologiniai jo veikimo mechanizmai vis dar nesuprantami.

Dar neseniai pranešimų apie insultų ir COVID-19 ryšį buvo nedaug, tvirtina The Washington Post. Iš Uhanio pranešta, kad kai kuriems hospitalizuotiems pacientams pasireikšdavo insultas, bet dažniausiai – sunkiai sergantiems ir pagyvenusiems. Kai kurie ekspertai dar tada grynai intuityviai pamatė šį ryšį, sako Sherry H-Y Chou, Pittsburgho medicinos centro neurologė.

Gi dabar trys stambūs JAV medicinos centrai rengiasi publikuoti duomenis apie šį fenomeną. Tyrimų imtis gan kukli, tačiau iš galima sužinoti naujos informacijos apie tai, ką virusas daro su mūsų kūnais. Pavyzdžiui, kad dar santykinai jauniems (ir kitais atžvilgiais – sveikiems) pacientams, turintiems koronaviruso infekciją, pasitaiko stambių kraujagyslių užsikimšimas (large vessel occlusion, LVO), dėl ko gali žūti smegenų sritys, reguliuojančios judėjimą, kalbą ir sprendimų priėmimą.

Dauguma tyrėjų įtaria, kad COVID-19 pacientams insultas gali būti tiesioginė trombų susiformavimo, pasekmė – ant kraujagyslių sienelių susidarę trombai linkę migruoti „pasroviui į viršų“: pavyzdžiui, iš blauzdos jie gali pakilti iki plaučių, ir sukelti (plaučių arterijos trombemboliją) – žinomą COVID-19 pacientų mirties priežastį. Trombai, patekę į koronarines arterijas, gali sukelti infarktą, o pasiekę smegenis – insultą.

Pasak Johns Hopkins ligoninės Baltimorėje reanimatologo Roberto Stevenso, insultas – vienas iš „dramatiškiausių“ trombų susidarymo pasireiškimų. Be to, jis pradėjo pastebėti kur kas daugiau covid-19 sergančių trisdešimtmečių patyrusių insultą, kad jį „smarkiai nustebino“.

Sherry H-Y Chou tvirtina, kad kol kas nėra aišku, ar trombai formuojasi dėl tiesioginio kraujagyslių puolimo ar „draugiškos ugnies“, tai yra, paciento imuninės sistemos reakcijos, rezultatas. Ji viliasi, kad atsakymai į visus šiuos klausimus bus gauti, moksliškai išanalizavus kelių tūkstančių COVID-19 pacientų, dabar esančių 17-os šalių 68-iuose medicinos centruose, insultų ir kitų komplikacijų atvejus.

Be insulto, mokslo bendruomenėje kalbama ir apie kitus COVID-19 pacientų neurologinius sutrikimus. Kai kuriuose nesenuose leidiniuose pažymėti atskiri reto susirgimo, kai žmogaus (dažniausiai – suaugusio vyro) imuninė sistema pažeidžia nuosavus periferinius nervus (Guillain–Barré sindromo) ir encefalito atvejai.

Didesnės imties tyrimuose Kinijoje ir Prancūzijoje įvairūs neurologiniai simptomai aptikti 36 % COVID-19 pacientų. Daugelis simptomų pasireiškė lengvai (galvos skausmas ar galvos sukimasis) ir juos galėjo sukelti imuniteto reakcija. Tačiau buvo ir rimtesnių ir specifinių simptomų, tokių, kaip skonio jutimo praradimas, raumenų silpnumas ir netgi haliucinacijos. Dezorientacija, nedėmesingumas ir judėjimo sutrikimas stebėtas sunkiais COVID-19 atvejais, ir, kaip pranešama, nepranykdavo net ir pasveikus.

Kaip The Washington Post leidiniui pranešė nekomercinės organizacijos, veikiančios keliose Amerikos valstijose, Jefferson Health, neurochirurgas Pascalis Jabbouras, per pastarąsias tris savaites, 12-ai pacientų, kuriems buvo užsikimšusios stambios kraujagyslės, nustatytas SARS-CoV-2. Pusė jų jaunesni nei 50 metų, ir jiems nebuvo nustatyta rizikos faktorių. Šių pacientų stebėjimo ir gydymo rezultatais paremtas darbas dabar recenzuojamas prieš publikavimą.

Jabbouro ir tyrimo bendraautoriaus Eytano Razo, neuroradiologijos asist. profesoriaus iš Niujorko universiteto NYU Langone centro nuomone, COVID-19 pacientų insultai visuotinio įsivaizdavimo neatitinka: „Pripratome manyti, kad stambių kraujagyslių užsikimšimas įvyksta vyresniems pacientams, nuo 60 metų. Niekada nematėme tiek daug insultų, įvykusių, kam 30–40 metų“. Razas spėja, kad tai vyksta dėl to, kad jaunesni geriau už pagyvenusius susitvarko su respiraciniu distreso sindromu. „Jie išgyveno dalį su plaučiais, ir dabar prasidėjo kitos problemos“.

Jabbouras tvirtina, pastebėjęs, kad daugeliui jo pacientų liga pasireiškia neįprastai. Į smegenis patenkantys trombai įprastai atsiranda arterijose (kraujagyslėse, kuriomis kraujas teka iš širdies į organus), o COVID-19 pacientams šie kraujo krešuliai fiksuojami ir venose, kuriomis kraujas teka priešinga kryptimi nei arterijomis. Be to, kai kuriems pacientams smegenyse atsirasdavo keli stambūs trombai, kas yra itin neįprasta. „Gydome vieną kraujagyslę, viskas einasi gerai, tačiau pacientui įvyksta insultas dėl trombo kitoje smegenų dalyje“, – pastebėjimais dalinasi neurochirurgas.

Terapeutas Jay Mocco iš vieno didžiausių ir seniausių JAV medicinos kompleksų Mount-Sinai tvirtina, kad jo skaičiavimais, per pastarąsias tris savaites pacientų su stambių smegenų kraujagyslių užsikimšimu padaugėjo dvigubai, o pusė atvykusių buvo užsikrėtę koronavirusu. Kaip jis sako, neįprastas buvo ne tik pacientų srauto padidėjimas. Jei pirmoji pandemijos banga smarkiausiai smogė pagyvenusiems, sergantiems širdies kraujagyslių, diabetu, nutukimu ir taip toliau, tai dabartiniai pacientai gerokai – vidutiniškai 15 metų – jaunesni ir be lėtinių susirgimų.

„Statistiškai šiems žmonėms insultas tikėtinas mažiausiai“, – sako gydytojas, savo karjerą pašventęs insulto ir jo gydymo tyrimams. Moccą to, kas vyksta, analizė „šokiruoja“, o COVID-19 ir insulto ryšys – „viena iš akivaizdžiausių ir giliausių koreliacijų“, kokią jis pamena. Jo vertinimu, tai „pernelyg galingas signalas, kad tai būtų tiesiog sutapimas“.

Laiške, kurį planuojama publikuoti New England Journal of Medicine, Mount-Sinai gydytojų komanda nuodugniai pasakoja apie penkis naujus (nuo kovo 23 iki balandžio 7 d.) jaunų pacientų insulto atvejus. Pacientų amžius: 33, 37, 39, 44 ir 49 metai. Jie buvo namuose, kai pajuto simptomus. Vienas iš hospitalizuotų pacientų mirė, du – dar tebėra ligoninėje. Gebėjimą kalbėti kol kas atgavo tik vienas pacientas – 33 metų moteris.

Mount-Sinai neurochirurgą Thomasą Oxley'į stulbina, kad daugelis delsia kreiptis į gydytojus, kai sveikatos problemos jau akivaizdžios (tą patį pastebi ir kiti gydytojai). Šiai 33 metų moteriai savaitę skaudėjo galvą ir ji kosėjo. Maždaug prieš parą iki hospitalizacijos ji pastebėjo kairės kūno pusės nutirpimą ir kalbos sutrikimą. Nepaisydama to, bijodama užsikrėsti koronavirusu, ji iki paskutinės minutės delsė kviesti greitąją pagalbą. Beje, paaiškėjo, kad ji jau buvo užsikrėtusi.

Oxley'is taip pat prisimena neseną nutikimą su 44 metų covid-19 pacientu: pradėjęs šalinti trombą, jis aptiko tai, ko niekada lig tol neregėjo. Monitoriuje smegenys įprastai atrodo, kaip jis vaizdžiai išsireiškė, it „skardinė su juodais spagečiais“ (kraujagyslėmis), o trombas – kaip balta dėmelė. Kai jis pabandė chirurgiškai trombą pašalinti, pastebėjo, kaip realiu laiku apie aparato „adatą“ ima rastis nauji trombai. „Gryna beprotybė“, – prisimena neurochirurgas.

Oxley'is kartoja, ką labai svarbu atsiminti: galima gydyti netgi platų insultą, tačiau tai turi būti atlikta labai greitai – idealiu atveju, per šešias valandas nuo simptomų pasireiškimo (daugių daugiausiai – per parą). „Anksčiau žmonėms buvo patariama kviesti greitąją tik pasireiškus labiausiai paplitusiems COVID-19 simptomams – pasunkėjus kvėpavimui ar smarkiai pakilus temperatūrai. Tačiau reikia nepamiršti ir insulto simptomų.“

republic.ru

Komentarai ()