Vardydami, kas labiausiai padėjo suvaldyti Vokietijoje koronaviruso sukeltą epidemiją, vokiečių specialistai mini ryžtingus valdžios veiksmus ir visuomenės pademonstruotą lojalumą – sugebėjimą paklusti vyriausybės pateiktiems nurodymams.

Prie firminės „Apple“ parduotuvės Berlyne durų nusidriekusi eilė – puikiausiai koronaviruso padiktuotas Vokietijos realijas iliustruojantis pavyzdys. Praėjusį šeštadienį norintieji patekti į parduotuvę 30–40 minučių turėjo laukti lauke, laikydamiesi valdžios nurodymo stovėti ne mažesniu kaip dviejų metrų atstumu vienas nuo kito. Kad žmonėms būtų paprasčiau orientuotis, šaligatvis prie įėjimo subraukytas atstumą žyminčiomis raudonomis linijomis.

Prie linijos leidžiama stotis tiktai paaiškinus apsilankymo parduotuvėje tikslą ir tik tada, kai vienas iš darbuotojų pamatuoja temperatūrą specialiu į kaktą nukreipiamu elektroniniu termometru, rašo dw.com.

Parduotuvėje būtina dezinfekuotis rankas akylai stebint apsaugos personalui ir užsidėti kaukę, kuri įteikiama, jeigu lankytojas jos neturi. Po salę tenka vaikščioti zigzagais, kad žmonės neatsidurtų arčiau negu per du metrus vienas nuo kito. Įvesta tvarka neturi nieko bendro su rinkodara: tai tiesiog sąžiningas valdžios įvestų reikalavimų vykdymas, kitaip sakant, griežta disciplina, būtina siekiant užblokuoti pagrindinį epidemijos plitimo kanalą – kontaktus tarp žmonių.

COVID-19 – nauja, klastinga liga

Gegužės 19 d. Vokietijos švietimo ir mokslinių tyrimų ministerijoje surengtoje spaudos konferencijoje dalyvavę trijų šalies ligoninių gydytojai pateikė pirmąsias išvadas, padarytas gydant pacientus, užsikrėtusius prieš pusmetį niekam dar nežinoma liga – COVID-19.

Kaip akcentavo Drezdeno Carlo Gustavo Caruso universitetinės ligoninės valdybos atstovas profesorius Michaelis Albrechtas, oro lašeliniu būdu perduodamas naujasis koronavirusas neturi nieko bendro nei su viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, nei su gripu. Blogiausiu atveju naujo tipo virusinė infekcija gali pažeisti ne tik plaučius, bet ir kitus žmogaus vidaus organus, sukeldama juose sunkias imunologines reakcijas, taip pat ir nervų sistemą.

Kadangi taip yra, plačiai aptarinėjamą dirbtinės plaučių ventiliacijos (DPV) aparatų trūkumą derėtų vadinti tik viena iš problemų, nes DPV taikymas tėra viena iš COVID-19 sergančių pacientų gydymo metodikų. Pasak M. Albrechto, Drezdeno universitetinės ligoninės intensyvios terapijos skyriuje šiuo metu gydoma 30 pacientų, kuriems diagnozuota COVID-19 – profesoriaus įsitikinimu, kompleksinė ir neįprasta liga.

Hamburgo universitetinės ligoninės atstovė profesorė Blanche Schwappach-Pignataro, savo ruožtu, paminėjo, kad, atlikus 140 nuo COVID-19 mirusių pacientų skrodimą, daugeliui žmonių buvo nustatyta inkstų venų trombozė. Tai, esą, gali būti dar vienas įrodymas, kad koronavirusas pažeidžia ne tik plaučius, bet ir kitus vidaus organus.

Pandemijos plitimą Vokietijoje sustabdė ryžtingi valdžios veiksmai

Gegužės 15 d. moksliniame žurnale „Science“ aprašyto grupės Vokietijos mokslininkų tyrimo, atlikto pasitelkus matematinius modelius, išvadose nurodoma, kad koronavirusinės infekcijos plitimą šalyje pavyko suvaldyti dėl to, kad buvo skubiai priimti griežti sprendimai, susiję su judėjimo viešosiose erdvėse apribojimu, masinių renginių atšaukimu ir žmonių kontaktų draudimu.

Minėtina, kad kaip tik pastarasis, radikaliausias žingsnis laikomas pagrindiniu sėkmingą epidemijos suvaldymą lėmusius veiksniu.

Viena iš tyrimo autorių – Viola Priesemann, Getingeno Maxo Plancko instituto tyrimų grupės vadovė. Duodama interviu „Deutsche Welle“ ji nurodė, kad su sveikatos apsauga susiję interesai ir ekonominio sektoriaus poreikiai vieni kitiems neprieštarauja.

„Šis niuansas – labai svarbus, bet neretai klaidingai traktuojamas. Visgi augant infekuotųjų skaičiui nuostolius patiria ir verslas, ir sveikatos apsaugos sektorius, – konstatuoja specialistė. – Kuo mažiau bus sergančiųjų, tuo mažesnę riziką dėl karantino patirs verslo įmonės ir tuo labiau didės nusiteikimas investuoti.“

Įsivyravus baimei ir įtarumui, ilgam atimantiems norą lankytis viešosiose erdvėse (tarkim, parduotuvėse arba restoranuose), ekonomika gali patirti daug didesnių nuostolių, nei nuo trumpalaikio, bet griežto karantino, po kurio būtų vykdoma visuotinė infekcijos plitimo stebėsena.

„Mažėjant naujiems užsikrėtimo atvejams, darosi lengviau kontroliuoti ir stabdyti infekcijos plitimą“, – aiškina V. Priesemann.

Ji yra iš tų, kurie mano, kad neseniai valdžios priimtas sprendimas dėl karantino priemonių Vokietijoje švelninimo – pernelyg skubotas.

Ypač svarbus veiksnys – piliečių lojalumas

Medicinos mokslų profesorius Helmutas Hahnas, vadovaujantis Rusijos ir Vokietijos medicinos forumui (Koch-Mechnikov-Forum), mano, kad Vokietijos sėkmę kovojant su koronaviruso sukelta pandemija nemenkai lėmė piliečių lojalumas – visuotinis vyriausybės paskelbtų reikalavimų vykdymas.

„Pagal istoriškai susiklosčiusią tradiciją vokiečiai yra pratę vykdyti vyriausybės nurodymus, – sako H. Hahnas. – Mūsų vyriausybė – per demokratinius rinkimus išrinkta valdžia, todėl mums atrodo logiška tikėti, kad ji darbuojasi visos visuomenės labui.“

Profesorius mano, kad Vokietijos, Austrijos ir Čekijos patirtis kovojant su pandemija gali būti laikoma sektinu pavyzdžiu: pakanka palyginti mirtingumo rodiklius, kad suprastume, jog šių trijų šalių valdžios taikyti metodai labiausiai pasiteisino suvaldant pandemiją. Neigiamos patirties pavyzdžiais H. Hahnas pavadino Didžiąją Britaniją, Italiją ir Švediją.

„Vokietijos ir Austrijos vyriausybių sprendimai buvo priimti galvojant apie kiekvieno žmogaus gyvybės išsaugojimą. Šios vyriausybės ryžosi ne tik skirti šiam reikalui nemenkas pinigų sumas, bet ir surizikuoti trumpam pamiršdamos ekonominius interesus“, – pridūrė H. Hahnas.

Vis dėlto nuo tiesioginio lyginimo su šalimis, lyderiaujančiomis pasauliniame kontekste pagal koronaviruso išplitimo mastą, specialistas linkęs susilaikyti. „Tai – individualus pasirinkimas, ir kiekviena šalis turi teisę apsispręsti savo nuožiūra“, – pridūrė jis.

Komentarai ()