Tie iš pažiūros lėti ir mieli gyvūnai tikrai negarsėja savo greičiu ar vikrumu. Jie ėda lapus, pumpurus ir ūglius – tačiau nei vieni jų nėra nei labai maistingi, nei kaloringi. Dėl šios priežasties šie gyvūnai turi labai lėtą medžiagų apykaitą. Negana to, tinginių raumenų audinių kiekis yra ketvirtadaliu mažesnis nei kitų panašaus svorio gyvūnų.

Dėl visų šių priežasčių tinginiai yra labai lėti. Ir net bėgant nuo grobuonies, greičiausias tinginys neišvystys didesnio nei 4 metrų per minutę greičio.

Tačiau ar jie, turėdami tokį letarginį gyvenimo būdą tiek medžiuose, tiek ant žemės, sugebėtų plaukti? Ar jie išvis drįstų prisiartinti prie vandens? Žinoma, taip! Negana to, jie yra žymiai greitesni vandenyje – nei medžiuose ar ant žemės.

Tai gali pasirodyti kaip visiškai neprasmingas prisitaikymas – kadangi vandens telkiniai nėra jų naūralus gyvenimo arealas, kaip kad ir vandenyje nėra jiems tinkamo maisto – tačiau gyvendami tropiniuose atogrąžų miškuose Centrinėje ir Pietų Amerikoje, tinginiai privalo mokėti gerai plaukti. Šiose vietovėse vandens lygis dažnai kyla, dėl ko susidaro potvyniai – o tai reiškia, kad plaukimas yra esminis išgyvenimui reikalingas įgūdis.

Tiesa, vis tiek keista, kad tinginiai yra geresni plaukikai nei laipiotojai medžiais. Galimai taip yra dėl sumažėjusios gravitacijos vandenyje – o tai leidžia tinginiams plūduriuoti vandens paviršiuje. Tai yra žymiai lengviau nei vilktis miške pažeme.

Žemiau esančiame vaizdo įraše galite pamatyti, kaip ties išnykimo riba esantis pigmėjinis tripirštis tinginys plaukia po mangroves Eskudo de Veragvaso saloje (Panama):

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Lrytas.lt

Komentarai ()