Tokio miestelio nesate matę: beveik visi jo gyventojai gyvena viename didžiuliame daugiabutyje

sakyciau gana puikus modelis, kaip organizuot gyvenvieciu bendruomeniu iki 1000 nariu gyvenima atsiauriomis salygomis. tik neverta taip kist visus i bendra baraka. manau racionaliau butu kelios kotedzu eiles su dengtu keliu ir komunikacijomis. o lygiagreciai panasiu principu sustatyt ir aptarnavimo - paslaugu sektorius: krautuves, valdzia, medicina, svietima, sporta ir pan. irgi "verslo kotedzu" principu. i auksti nera jokio tikslo plest pastatu - nes problemos pvz gaistro atveju, perstatymo, kataklizmu ir pan. geriau kai didesne autonomija. va toki modeli turetu pasaulyje projektuot. su gerbuvio normomis sakykim po ne maziau 100-120 asmeniniu kvadratu vienam zmogui + 50-60 kvadratu ukines patalpos(garazai, sandeliukai, versliukai-hobiai ir pan). jei vistiek truksta - tiesiog pora vienetu pasiimi greta. laisvo vidaus perplanavimo ir pan. bet pas mus nera net architektu, kurie tokius variantus projektuotu pas mus vyrauja debiloidai-menininkai - geriau visokiu sudboksteliu ir kreivu langu priprojektuoja ir spalvu dizaino derinimu uzsiima... nors skiedzia apie kvartalines renovacijas... poreikis manau butu. sakykim jei statomas fabrikas su poreikiu 200+ darbuotoju - tai manau normalus investuotojas salia uzsakinetu ir toki kvartala 1000 gyventoju. arba butu galima ji priverst istatymais pastatyt tokias gerbuvio salygas. o ne kist darbuotojus i konteinerius ar uzkraut gretimiems miestams

Kokie mes visi protingi... Chruščiovkės mikrorajonai beveik atitinka visus tavo kriterijus, viskas vietoj, jokių kreivų langų ar prispalvintų variantų.. orientuota dažnai būdavo kokioms gamykloms ir pan.. (vėliau atsirado miegamieji rajonai, bet čia jau kita istorija), na kas iš to išėjo visi puikiai žinom.. manau tavo aprašytus variantus projektuoti gali tik tavo mėgstami buhalteriai, kurie paskaičiavo, kad jei vieni valgo kopūstus, kiti valgo kotletus, tai vidutiniškai visi mėgs balandėlius ir važiuojam..

as kai dirbau skandinavijoj - gyvenau panasiam "viesbuty-barake". cia turiu nama, tai salygos ten komforto vistiek buvo geresnes, o kaina nebuvo didesne Lietuva siaip daugiau pasirinkimo - jei ziuret formaliai i gyvenimo variantus. bet kokybisko pasirinkimo - beveik nera. cia nera net normaliu minimaliu standartu, kur turi isivede skandinavai. kai paziuriu kur stato pvz buto dydzio "namus" Kaune ar ten kokius loftus is gamybiniu patalpu ipirsineja - nu visiskas briedas... cia kaimo lygis ka ten rasiau komentare - butu eiliniams normaliems pilieciams. manau net nesupratai ka ten parasiau... pvz kitas pvz - pastate verslininkas 4 kotedzus cia Lietuvoje - atseit... sklypas per mazas ten buvo. padare "bendra" ivaziavima ir bendra parkavimo aikstele - realiai 3 auto netelpa... cia cia ir chrusciosves "kotedzo" variantas Lietuvoje. Norvegijoj teko 7 butu komplekso statybose dalyvaut. tai visas cokolinis aukstas skirtas masinu parkavimui (apie 18 vietu), sandeliukai po mazdaug 10 kvadratu ir net bendras tualetas. namas 3 aukstu ir su liftu. isprojektuotas taip kad visi butai turetu terasas po mazdaug 25 kvadratus - gali saslyklus kept. ir cia buvo skirta butai vieno zmogaus poreikiams. kol statem - 2 pirkejai isikele dar statybu eigoje. viena boba is privataus namo isikele - daiktus pervezinejom. nes ten jie ziuri gyvenimo kokybes, kur cia Lietuvoje aplamai niekas nera normaliai mate... nei statybu vystytojai, nei architektai... vat daba ir toliau stato tas pacias chrusciovkes, tik kad biksi is modernesniu medziagu. juokingiausia man sildymno aspektai toliau deda rusiskas centralizuotas sistemas i tipo "siuolaikinius" namus. vat tavo komentaras - tai tokiu rusofilu lygio... kur straipsny aprase - tokio isvis nera nei vieno Lietuvoje. Svedijoje pvz projektavimo lygis, kad visa mikrorajona projektuoja panasiu principu. viska istraukia kas butinas minimumas. o va renovuotu chrusciovkiu Liuetuvoje - pilna kur griunanti nama apmaskuoja griuvimus putoplatu... kiek jus matet uzsienieciu - kur noretu cia gyvent? cia atsikelia nebent is buvusios CCCP, ir tai tik laikinai... nes pas mus nera pragyvenimo standartu ir tas matosi jau po pirmos savaites bet kuriam normaliam vakarieciui... sito skurdo mentaliteto po renovacija nepaslepsi... beja kokybiskas bustas - viena is butinuju zmogaus laisviu kur pas mus suvarzyta...

Ryškiai demonstruoja savo suvokimo spragas. Stato ekonominę klasę Lietuvoje, nes ekonominę perka. Pvz. name, kuriame gyvenu ir kuriame yra virš 100 butų, bei toks pat skaičius požeminio parkingo vietų, po 13 metų vis dar neišpirktos visos parkingo vietos, nors skundžiasi, kad nėra kur parkuoti. Skundžiasi, kad nėra nemokamų, iš kažkieno kito pinigų pastatytų. Kas yra Norvegijoje - ten visi supranta, kad parkingas negali nebūti nemokamas, tai arba susimoki už parkingo vietos nuosavybę, arba moki mėnesinį mokestį. Tas pats galioja ir visam kitam. Kai prakalbai apie centrinį šildymą, tai beveik pasiekei savo neišmanymo demonstravimo viršūnę. Jei centrinis šildymas yra atvestas iki namo ar arti iki jo, tai yra pigiausias būdas šildyti, reikalaujantis mažiausiai investicijų ir turintis didžiausią saugumą. Dujų atvesti daugumoje atvejų nėra galimybių, kas ir nėra tvaru. Šilumos siurbliai, jei oras-vanduo, labai didelių įrengimų reikia, kas yra didelės investicijos, o šalčio poreikis yra tik karščiausiais metų mėnesiais. Tai vėlgi, statoma tada, kai centrinis tinklas toli, arba komerciniuose pastatuose, kuriuose reikia šaldymo įrangos/kondicionieriaus. Ir dar dažnu atveju tada reikia statyti naują pastotę ir tempti naujus laidus. Bet aišku, ką tau čia buhalterių viziriui suprasti. Šiaip atvažiavusiems vakariečiams yra labai keista, kad mes taip plačiai gyvename, ir turtingai, o ne skurdžiai, bet tu turbūt su užsieniečiu nebent rusiškai bendrauji, tai taip atrodo. Parodyk man vakarų ES sostinę, kur vidutinė šeima gali įpirkti didesnį būstą nei Vilniuje. Apsišiksi, bet nerasi. Apie kokybišką būstą irgi įdomiai rašai, gyvenau Norvegijoje, ir ne chruščiovkėje pamiegoti tarp darbų po 12+ valandų, ir Oslo senamiestyje ne viename name lankiausi, nežinau apie kokį tu ten komfortą kalbi, apart tai, kad rūsiuose kokias mini-skalbyklas/sporto sales turi. O vat kaip žmonės vertina kokybišką būstą, priklauso nuo šalies ir tos visuomenės įpročių. P.S. centrinis šildymas yra tai, ko vakarų šalys (kuriose šildymo reikia) labai vertina, bet ne kiekvienam nabažnam buhalterių viziriui tai suprasti.

AAA000, puiku, kad nuomonę reiški, na bet su savo buhalteriniais ir debiloidiškais epitetais užknisai. ar jų tikrai reikia tavo visuose komentaruose? Dėl pastatų. toks jausmas, kad ištraukei iš konteksto viena projektą, kur pastatė sodų bendrijoj daugiaubutį, prijungiai chuščiofkę, ir palyginai su visu vienu norvegišku, kuris tau dėl kažin kokių priežaščių sužavėjo. Yra pilna gerų projektų ir Lietuvoje, teko matyt tiek Klaipėdoje, tiek Vilniuje. ir su pakankamais parkingais, ir kvadratūrom, ir sporto salėmis, ir pirtimis, ir su terasomis. Vienas mažas mažytis niuansas - tai kainuoja, ir daug kainuoja. O dėl kvadratūrų - perskaityk pats dar kart ką parašei, kur tu matei realius poreikius po 100kv ant žmogaus? Net turėdami pinigų, žmonės skaičiuoja žinok išlaikymo kaštus. Čia jau buvo bumas 1991 metais, kai pristatė visi mokyklų po 400kv. Iki šiol stovi pusė apleistų neįrengtų.

nezinau, kur tu ten pas kokius bomzus gyvenai, pas norvegus standartas yra bute turet skalbyklos kambareli su automatine skalbenkia ir su sildomom elektrinem grindim - kad isdziutu rubai. cia tipinis variantas. kas liecia centralini sildyma - tu pvz net nesuvoki energetisko beprasmiskumo - varinet silumine energija trasomis. cia kai atvaziuoja vakarieciai - jie stebisi atsalikimu energetikoje nes tokie buhalteriai kaip tu nezinau del ko isikande taa centralini sildyma su savo buhalteriniu pigumu. cia vissikai atsilikus rusiska sistema. pas norvegus "sildymas" suvokiamas, kaip eina kompleksas paslaugu: tarp kuriu kartu eina vesinimas, oro kondicionavimas, oro atsinaujinimas, oro kokybiniai parametrai, karsto vandens paruosimas (bute), jie salta gauna nemokamai. rusisko tipo centralizuota sildymo sistema sito visiskai nesugeba uztikrint. o tu cia sneki apie kaina. malkos dar pigesnes gal atnaujinam malku centralizuota paskirstymo sistema miestuose? kuria veliau pakeite angliu tiekimas, ir tik veliau centralizuotos katilines... mes ir uzsrrigom sitoje senienoje, kai norvegai jos atsisake gal mazdaug po ww2 karo kabelius ar taip ar taip reikes tampyt - jei nori elektromobiliu. cia ne problema - instaliacija. man kvaila is taves kaip uzkietejusio buhalterio girdet, kad mum reikia ir kabeliu ir dar sildymo vamzdynu -o kam du kartus moket uz ta pati? tiksliau dar uz sudinesne paslauga? kad kazkas "yra" - neverta isikibt nes jei meslyne nori gyvent su bomzais - tai centralizuotas sildymas tokiems pats tas galesi lindet trasose ir apsikabines ta mylima sildymo vamzdi blusu ferma augint sita sistema centralizuoto sildymo beprasmiska jau vien tu - kar ja eksplotuot reikialingi kazkokie valdymo organai - kur nusprendzia kada pradet sildymo sezona. tik normalus zmogus negali pradet sildymo kada jis nori pats jei tau namie salta - pagal LT sildymo istatyma turi burt name 50%+1 butas sutikima - kad atsisukt sildymo kraneli... pz pazanga... pigiausias sildymo variantas - islaikyt dar niekam nereikalinga biurokratija... cia tai uzlankstei paklausk norvego ka jis apie tai mano. tu tikrai ne bezdzione is medzio? nes neturi ne tik vakarietisko supratimo apie zmoniu teises, bet ir apie komforta eik gal lizardo bananu skaiciuokliu statistikos toliau nagrinet nerasinejes sitoje temoje...

o tu pvz zinai kad tipinis norvegu seimos vienetas turi po jachta? ir dar koki nors ziemos nameli kalnuose - ka butu galima sulygint nu gal su musu kolektyvinais sodais. jei ko mum jie pavydi - tai nebent zemes kiekio. ir garantuoju - laiko mus visiskais debilais - kurie turi daug erdves ir varineja i norvegus uzdarbiaut nors ju "aukstesnio lygio civilizacija" ant pliku akmenynu sukurta. man pvz juokinga dar kad ir toks faktas - geotermines sistemos faktiskai atejo irgi is skandinavu. ir kai pagalvoji - ikast kontura i uolas ir ikast kontura pas mus i biria zeme - yra gi finansinis skirtumas? ar nelabai? ka manot - buhalteriai? ir jie laiko kad tokia sistema apsimoka - o pas mus "sildymo specialistai" "ale imortal" laiko, kad - sunkiai ar minusas...

Klasikinė istorija, kai žmogelis vieną kartą išvyksta kažkur kitur. Pamato, ko nematęs. Ir tada grįžęs visą gyvenimą visiems dėsto, kas yra gyvenimo kokibė.

O ką tu buhalteri manai Elektros kWh ~0,15e Šilumos kWh ~0,095e Norwegijoj Elektra kiek randu ~0,11e Palygink ką uždirba vidutiniškai LT ir ką No ir suprasi iš kur šilumos siurbliai elektra šildomos grindys ir kt..

As manau butent sioje vietoje taip pasirinko del mazesniu silumos energijos nuostoliu. Kazkada buvo straipsnis, kad jei suvarytum kelis daugiabucius i viena dangoraizi sutaupytum labai daug energijos sildymui, ir lygtais karstam vandeniui. Taip pat jei parduotuves ir ofisai butu tame paciame daugiabutyje tai transportas tampa reikalingas tik norint ivaziuoti/isvaziuoti is tokio geto.

Na taip, centralizuotas šilumos tinklas namo neatvėsins. Centralizuoto neapsimoka vesti nuošaliau Na ŠS iš vienos kWh pagamins 2-4kWh, bet paimk įrangos kainą, įrangos (ne)ilgaamžiškumą ir palygink su tenu, arba jei yra galimybė su vamzdžiu į namą. O jei dar namas žiauriai efektyvus ir tos šilumos reikia mažai..

Manau blogai žiūri. Bent Švedijoj elektros kaina maža (kažkas 12-15ct), bet atskirai yra tinklo mokesčiai, kurie ~2x dar tiek. Tai faktinė elektros kaina skandinavijoje yra aukšta. Iš kitos pusės net neefektyvus ŠS pietiniuose regionuose yra nepralenkiamas pagal šildymo kainą šiai dienai. Bet čia mes kalbam apie gūdžią šiaurę, ten turbūt dauguma gyventojų turi po namelį vasarai, o žiemą įsikelia į butuką (mano spėjimas), nes būtų beprasmiška gyventi vienišam name užkastam sniego. Negi darysi ekspediciją kaskart į parduotuvę eidamas. Papildomas vargas ir tiek. Kaip jau rašė dauguma išvažiuoja, gal turi žiemnamį kur floridoj ar panašiai.

Aaa000 ciuosk morku grausti tu statybininke. Nei tu gyvenai norvegijoje nei tu zinai ka pezi. Gyvenu cia jau 15 metu ir galiu pasakyti kad sneki visiskus briedus. Jachta seimai tai is kur istraukei. Butus su terasom matei ju kainas. Pas mus tika tokius paravinejo po 500 000 euru plius kas menesi bendru namo mokesciu uz 1500 euru. Centralinis sildymas miestuose yra. Kas gelbsti kad elektros kaina cia labai maza. Mazdaug kaip lt. Jei paimsi danus tel elektros kaina jau dviguba. Apskritai norvegija viena is reciausiai gyvenu teritoriju ir realiai cia tik du trys miestai.

jei imt bendra plota buhalteriskai, tai aisku kad taip = realiai reciausiai apgyvendinta. bet tu atmesk visus kalnus ir slaitus ant kuriu neimanoma gyvent ir paimt realu plokscia plota. ir tada gausis kad, vos ne tankiausiai apgyvendinta. jei tau sitai neakivaizdu, tai tu i ta Norvegija 15 metu gal per kokio nors urvo langeli ziuri o tikrai ten negyveni kartais ne is norvegisko kalejimo rasineji? nes ten internetas matyt yra gyvebt 15 metu ir nematyt kad realiai ten vietos statyboms labai truksta - nu tai tik aklas nebent gali...Svedijoj tai laisviau. jie net sioki toki zemes uki turi bet irgi ziurejau ju zemes sklypus - tai kur laiko normalus vientisas lygus sklypas - vistiek uolas apvazineja as staciau tas terasas, o ne kainas ziurinejau. senai ten buvau - tada butu kainos ten buvo po mazdaug 0,7-0.8 milijono kronu. terasinis apie 1,1+ milijono. nameliu su sklypu po mazdaug 1,5-2,2 milijono. kad norvegas isigytu buta jam apie 5-6 metus reikia dirbt, o nameli - apie 10+. o siaip ten kokiu 70-80% nuomojasi - nes jie keicia labai darbus-ziuri, kad geriau uzdirbt, o ne kaip pries kaimynus atrodyt ir iskart persikeliia arciau darbo. as manau "tipinis" norvegas keicia busta maziausiai 5+ kartu gyvenime ir dar aktyviai perstatineja pagal jo asmenini poreiki. Lietuvoja tas neiprasta. cia knisasi su paveldejimais ir kitom nesamonem - tipo "derinimais" su visokiais trukdytojais. samdyt oficialius statytojus pilnam namo statymui cia isgali tik turtingieji. bet mes turim sociai ploto, ir geriausias modelis Lietuvoje, i kuri vertetu orientuot istatymus ir gerove manau butu kotedzai su reikiama infrastrutura (mokyklom, pirminem ligoninem, krautuvem, verslo zonom, transporto arterijom ir t.t.). kas labiau sutankinta - Lietuvoje jau nesamone - jau buduliu kisimas i barakus - kaip pvz kokiam Vilniuje . ----- kuris cia rase, kad "neisperka" parkavimo vietu. cia yra nesamone - pardavinert parkavimo vietas atskirai. cia istatymine skyle. istatymuose turi but prie daugiabucio priklausinys kiekvienam butui po 2-3 individualias parkavimo vietas. kitaip net neleist statybos pradzios. ir klausimas tik tame, ar tai bus aikstute su suzymetom linijom, ar tai bus integruoti garazai-ukines patalpos. Norvegijoj tai megsta tokias patalpas perdirbinet pvz i buta nuomai bomzams is Lietuvos ir pan. o pas mus jas atskirai pardavineja nu kam reikia parkavimo vietos kazkam - kas neturi arti buto? bet va suteikta galimybe nepirkt - naudojasi. ir taip atsiranda gilumine problema. del istatymines spragos. turi but privaloma parkavimosi vietos norma - ir jei neturi - net negali iteisint pacio buto kaip gyvenamosios vietos. nupirkes. va taip turetu but. nesvarbu turi ar ne masina... tu pirkdamas buta be parkavimo - pazeidi visuomenes interesa. nes dirbtinai kitiems sukeli problemas. cia turi but privalomas buto prioklausinys - kurio negalima nei dalint ,... bezdzionems cia nesuprast.

Kai Danai valdė Norvegiją buvo toks įstatymas, kad mokesčius moki tik tada, kai iki tavęs ateina jų susirinkti. Ar pananšiai. Patikėk kokiose neįveikiamuose vietose tie Norvegai nuo seno įsikūrę... Tuo pačiu kaip Norvegai įsikūrę šiaurėj? https://www.google.com/maps/@69.9706268 ... 312!8i6656 ogi gana šūdinai. Aišku ne taip blogai kaip sovietai. Bet straipsnis yra ne apie įprastą, o apie išskirtinį miestą. Turbūt nebūtų tokio statę, bet kai gavo pastatą, tai ko nepasinaudojus patogia galimybe?

Visiškai klysti. Kaip tik Skandinavijoje ir Suomijoje žmonės gyvena mažuose butuose, nes taip yra įprasta nuo seno — kam šildyti tuščią erdvę, ypač kai ten šildymo reikia realiai 8-9 mėn. per metus? Kad vienas asmuo, paprastos vidurinės klasės atstovas kokioje Suomijoje ar Norvegijoje gyventų 120 kv. m. bute. yra visiška nesąmonė. ----- Šitam video pasukinėję galit rasti tuos sandėliukus ir skalbyklos patalpas (realiai tokios chatos visur vienodos, išskyrus, kad kitur nėra baseino).Tai nežinau, kur čia AAA000 mato laaabai pagerintą gyvenimo kokybę, kad turi 2 sklepus + extra vietos dviračiams. https://www.youtube.com/watch?v=DuH0qW5nlPA (Timestamps: 0:50 išorė, 2:10 sklepas Nr.1, 3:08 vieta dviračiams,3:20 sklepas Nr.2 (šaldomas ), 4:10 AAA000 išsvajota skalbyklos patalpa). Vat tokias extra patalpas turi kiekvienas suomis. Tai nežinau, kur čia ta super duper pagerinta gyvenimo kokybė, jų butai vistiek po 50-60 kv. m. gal net dar mažiau, kad šildymas brangiai neatsieitų. ---- Lietuvoje tikrai yra gerų būtų taip pat, Vilniuje, Klaipėdoje.

na čia kalbama ne apie "gerus" butus, bet apie eilinius. Eilinių butų kokybė geresnė, nei daugumos lietuviškų. Lietuvoj labiau įprasta turėti kelis ~vienodai didelius kambarius, ir vaikai sėdi užsidarę kambariuose. Panašiai kaip Vokietijoj. Skandinavijoj kambariukai labai maži, bet svetainė būna didesnė. Bendras jausmas kiek jaukesnis. Ekonominės klasės 196x statybos bute švedijoj, lyginant su 196x statybos ekonominiu butu vilniuje, aš papildomai turiu: * vietą parkuoti dviratį. Šlangą dviračiui nusiplauti. * bendrą skalbyklą, jeigu reikia skalbti daug. * normalaus dydžio virtuvę. * parkavimo vietą. +25e/mėn * vietą pasisėdėti, grilių. * liftą, 4 aukštų name. * platesnę svetainę, 3.8m vs įprastų 3m to amžiaus lietuviškuose namuose * kambariuką kur galima susodinti daug svečių ir ištiesti kelias lovas svečiam pernakvoti - gerokai didesnius komunalinius mokesčius ~400e/mėn Baseino, gymo, dirbtuvių nėra. lyg ir nieko ypatingo, bet kai kiekvienas namas turi tokių patalpų bendra gyvenimo kokybė tampa geresnė, ypač saugiuose rajonuose. yra ir čia tikrai gerų, tikrai gražių butų, bet jų kainos, kaip ir Lietuvoj, aukštesnės.

Apart parkingo vietos, kiek realiai tai prideda daugiau prie gerovės? Svečiams kambarys irgi neadekvatu ir greitai atsirastų piktnaudžiaujančių, paprasčiau moteliai, svečių namai ar pan., kurių dabar pilna, 196x nebuvo. Bet parkingas lengvai padaromas, tik niekas nenori mokėti nė 5€/mėn., o ką jau kalbėti apie 25€/mėn. (kažkaip pigiai, kai Osle prieš 10 metų gyvenau, tai ten kažkur 75€/mėn.). Sandėliukus papildomus griliui ir pan. irgi padaryti galima (jei jau netinka rūsyje), bet vėlgi, niekas nenori investuoti į savo turtą. Vandenį lauke bendroms reikmėms padaryti yra vienas juokas, bet vėlgi, patys gyventojai nesutiks.

Kiek prideda? nedaug. Dviračių parkingas turbūt, daugiausia. Na vežimėlių laikymo kambarys, kas turi mažų vaikų. Nakvynės kambarys nėra nemokamas 10e/d ir rezervacijos laikotarpis ribotas. Gerai, jei yra svečių, ypač kai gauni antrą wc/dušą Jeigu kažką grilinti tai visvien norisi gamtoj, ne savo kieme. Bet dabar įsivaizduok kokį lietuvišką miegamąjį rajoną, jeigu kiekvienam tarybiniam name atsirsatų po saugų dviračių kambarį ir galimybę kiekvienam bent kartą per mėnesį išsiskalbti kalną rūbų iškarto juos išsidžiovinant, gyvenimas kažkiek pagerėtų. Sakykim koks papildomai 6000 vietų dviračiams lazynuose. Kokie 2000 parkavimo vietų. 100 mėgėjiškų sporto salių pajudėti tiems, kas neina į gymus. Lietuvoj aišku niekas nenori mokėti už parkavimą ar bet kokią kitą paslaugą. Tiesiog taip įpratę žmonės. Romai tabore ir už elektrą mokėt nenori. Kažkada baronas sakė, kaip čia dabar mokėt už elektrą? 20 metų nemokėdavom, tikrai nepradėsim mokėt. Iš kitos pusės, bent privatūs namai, amerikoj daug erdvesni ir patogesni. Pradedant nesuvokiamu wc kiekiu, baigiant virtuvės salom tokio dydžio, kiap lietuviška chruščiovkės virtuvė