„Niekada negalvojau, kad per didelį cholesterolio kiekį galiu turėti ir aš, nes neturėjau antsvorio, be to, maniau, kad taip nutinka tik vyresnio amžiaus žmonėms, o man apie 40 metų“, – pasakoja Vytenis. Prieš pusmetį nusprendęs pasitikrinti sveikatą, Vytenis buvo perspėtas gydytojų – kūne cholesterolio kiekis yra rizikingai didelis. Kardinaliai pakeitus mitybą, dabar vyras džiaugiasi teigiamais sveikatos pokyčiais net ir nepradėjęs vartoti vaistų.

Kankino aukštas kraujospūdis

„Kai prieš pusmetį pasitikrinau sveikatą, gydytojai pastebėjo, kad mano cholesterolio kiekis yra padidėjęs. Nelabai į tai kreipiau dėmesio, bet maždaug prieš 2 mėnesius smarkiai sutriko sveikata – pakilo kraujo spaudimas ir jo niekaip negalėjau sumažinti, pykino, – sakė Vytenis.

– Kai išsikviečiau greitąją, pasakė, kad kraujo spaudimas tikrai labai aukštas ir reikia atlikti tyrimus. Po jų paaiškėjo, jog mano blogojo cholesterolio rodikliai yra dar labiau pablogėję, iš esmės turėčiau pradėti vartoti vaistus.“

Tada vyras pradėjo domėtis, ką daryti, kad natūraliais būdais sumažintų cholesterolio kiekį.

„Pasitariau su gydytojais ir jie pasakė, kad reikia keisti mitybą, – valgyti daugiau žuvų produktų, naudoti žuvų taukus, atsisakyti perteklinio druskos, cukraus kiekio“, – kalbėjo Vytenis.

Kaip pasakoja pašnekovas, nuo to laiko jis kardinaliai pakeitė savo mitybą.

„Kiaulieną stengiuosi valgyti tik vieną kartą per savaitę, valgau labai daug žuvų, stengiuosi valgyti jūrų gėrybes, vartoju žuvų taukus, daug daržovių, visiškai atsisakiau kavos, – pasakojo Vytenis.

– Mano rodikliai per pusantro mėnesio sumažėjo per pusę procentinio punkto. Vadinsi, sveikata gerėja, mažėja blogasis cholesterolis. Jei ir toliau laikysiuosi tokios mitybos, tikiu, kad per porą mėnesių sumažinsiu cholesterolį iki tokio lygio, kad jis atitiks normas. Pastebėjau, kad, pakeitus mitybą ir atsisakius riebaus maisto, druskos, cukraus, sveikata susitvarko iš esmės.“

Pasak Vytenio, prieš tai jo mityba būdavo „standartiška lietuviška“, nors antsvorio pašnekovas niekada neturėjo.

„Pasidarydavau puodelį kavos ir kiekvieną kartą įsidėdavau porą šaukštelių cukraus, lygiai taip pat ir į arbatą. Valgydavau, kaip ir, tikriausiai, dauguma lietuvių, daug kiaulienos. Buvo standartinis lietuviškas meniu, – sakė Vytenis.

– Pastebiu, kad savijauta dabar tikrai pagerėjusi, taip pat ir rezultatai rodo, kad einu tinkamu keliu.“

Maistą galima naudoti kaip vaistą

Gydytojas, VUL Santaros klinikų kardiologas Rokas Šerpytis papasakojo apie padidėjusį cholesterolio kiekį ir kaip su juo kovoti.

Kaip sakė gydytojas, pats cholesterolis yra būtina medžiaga mūsų organizmui, nes iš jo gaminami steroidiniai ir lytiniai hormonai, jis yra būtinas organizmo ląstelių sienelėms gamintis, dalyvauja vitamino D bei tulžies rūgščių gamybos procesuose. Bėgant metams medžiagų apykaita lėtėja, suvalgome tiek pat maisto kaip ir anksčiau, ląstelės atsinaujina mažiau ir dalis cholesterolio lieka nesunaudojama.

Pastebėta, kad žmonės, kurių cholesterolio kiekis yra padidėjęs, žymiai dažniau serga širdies ir kraujagyslių ligomis. Maistas, kuriame vyrauja gyvūninės kilmės riebalai, ir nesveikas gyvenimo būdas didina cholesterolį, ypač blogąjį.

Kai blogojo cholesterolio per daug, jis pradeda daryti žalą kaupdamasis kraujagyslių sienelėse. Tai yra vienas iš pagrindinių rizikos veiksnių susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.

„Cholesterolis kraujyje cirkuliuoja susijungęs su baltymu, kartu tokia medžiaga vadinama lipoproteinu. Bendras cholesterolis – išvestinis rodiklis, jis susideda iš kelių frakcijų. Yra blogasis – mažo tankio cholesterolis, žymimas MTL raidėmis, mažo tankio lipoproteinai, gerasis, žymimas DTL, didelio tankio lipoproteinai, bei trigliceridai, žymimi TAG, – paaiškino kardiologas.

– Cholesterolis dažniausiai didėja tada, kai valgome per daug gyvūninės kilmės riebalų, taip pat sočiųjų, transriebalų. Be to, įtaką daro judėjimo trūkumas. Negalima nepaminėti, kad kai kurių žmonių organizmas tiesiog gamina daugiau cholesterolio nei kitų dėl genetinių priežasčių. Todėl kai kuriose šeimose širdies ir kraujagyslių ligos yra daug dažnesnės. Žmogus gali visai nevartoti riebaus maisto, o jo cholesterolio kiekis vis tiek per aukštas.“

Padidėjus cholesteroliui žmogus dažniausiai nejaučia jokių simptomų, jie gali nepasireikšti net 20 metų. Jei cholesterolis labai aukštas, gali atsirasti riebalų dėmių akių vokų kampuose, taip pat delnuose, aplink kelių, alkūnių sąnarius. Jei tokių dėmių neturite, dar nereiškia, kad jūsų cholesterolio rodikliai geri. Anaiptol – riebalų dėmės atsiranda ne visada. Taigi apie MTL padidėjimą galima išsiaiškinti tik atlikus kraujo tyrimą.

Vis dėlto cholesterolio kiekį organizme galima pakoreguoti ir be vaistų – laikantis tam tikrų mitybos principų ir esant fiziškai aktyviems.

„Maistas gali būti naudojamas kaip vaistas ir turi labai daug įtakos. Vartojant kokybiškesnį, sveikesnį maistą ir mažesniais kiekiais, mažėja cholesterolis, taip pat – svoris. Dėl to dažnai kartu sumažėja kraujospūdis ir gliukozės koncentracija kraujyje, – kalbėjo R. Šerpytis.

– Žmogus per dieną turi gauti tam tikrą kiekį kalorijų. Jei jis suvartoja mažai riebalų, dažnai nutinka taip, kad suvartoja daugiau angliavandenių, cukraus ir kito nelabai sveiko maisto. Todėl labai svarbu ne tik sumažinti sočiųjų riebalų kiekį, bet ir juos pakeisti kokybišku maistu. Pavyzdžiui, žalumynais, žuvimis, riešutais, daržovėmis.“

Kaip padaryti įtaką cholesteroliui? Gydytojas pateikė pagrindines taisykles pagal mokslinių tyrimų duomenis:

- Daug nesočiųjų riebalų turintys aliejai – rapsų, saulėgrąžų, alyvuogių – mažina blogąjį cholesterolį (MTL) 0,2–0,4 mmol/l.

- Daug įtakos turi svoris. Jei turite antsvorį ir sumažinate jį 10 kg, blogasis cholesterolis sumažėja 0,2 mmol/l, o gerasis – padidėja.

- Fizinis aktyvumas: greitas vaikščiojimas (25–30 km per savaitę) MTL gali sumažinti iki 0,15 mmol/l.

- Pastebėta, kad maistas, kuriame daug polinesočiųjų rūgščių ar omega 3, mažina padidėjusią trigliceridų koncentraciją. Polinesočiosios rūgštys reikšmingai mažina kardiovaskulinių ligų riziką. Vis dėlto blogojo cholesterolio jos nemažina.

- Daugiausia teigiamų įrodymų turi Viduržemio jūros dieta: gausu žalumynų, žuvų, vaisių, alyvuogių aliejaus. Tyrimai rodo, kad ši mityba kardiovaskulinių ligų riziką sumažina net 30 proc.

Kaip sako kardiologas, šiais laikais žmonės vartoja per daug kaloringo ir vienodo maisto. Dėl šios priežasties nemažos dalies žmonių mitybos racionas skurdus, kūnas negauna pakankamai maistinių medžiagų.

„Vartojama daug riebalų, druskos, cukraus, mažai skaidulų. Nutukimas pasireiškia vis jaunesniame amžiuje ir vis daugiau žmonių. Todėl svarbu vartoti įvairų maistą, taip pat tokį, kuris turi daug skaidulinių medžiagų. Jei vartojame miltus, juos geriau pakeisti visagrūdžiais, nes juose daug daugiau vitaminų ir gerųjų angliavandenių, o šie yra naudingesni“, – pataria R. Šerpytis.

Nustačius padidėjusį cholesterolį iškart nepradedama gydyti vaistais. Pirmiausia įvertinama žmogaus rizika susirgti ir mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų per artimiausius 10 metų. Rizika priklauso nuo žmogaus amžiaus, cholesterolio kiekio, kraujospūdžio ir rūkymo, pastarasis riziką žymiai padidina.

Jeigu MTL cholesterolis yra daugiau nei 4,9 mmol/l, žmogus iškart, nepriklausomai nuo amžiaus ar kitų rizikos veiksnių, pakliūva tarp didelės rizikos asmenų. Nuo rizikos laipsnio priklauso ir cholesterolio normos.

Maža rizika yra 0-–1 proc., vidutinė 2–4 proc., didelė 5–10 proc., labai didelė – daugiau nei 10 proc. Ką tai reiškia? 4 proc. rizika reiškia, kad per 10 metų iš 100 žmonių, kurie turi tokią riziką, 4 miršta nuo insulto arba infarkto.

„Jei rizika yra nedidelė ir cholesterolis padidėjęs nedaug, jokios intervencijos nerekomenduojame, tik gyvenimo būdo, dietos korekciją. Jei rizika vidutinė, pradedame nuo gyvenimo būdo keitimo ir, jei pakankamai nepavyksta MTL pakeisti į gerąją pusę per 6 mėnesius, pradedame gydymą. O jei rizika labai didelė, gydymas skiriamas iškart. Kartu visada rekomenduojama keisti ir gyvenseną“, – kalbėjo R. Šerpytis.

Natūraliais būdais galima padaryti įtaką cholesterolio kiekiui net ir tada, jei jis atsirado dėl genetinių veiksnių. Dieta yra efektyvi esant nedideliam cholesterolio padidėjimui. Deja, jei cholesterolis labai didelis, tikimybė, kad pavyks pasiekti gerų rezultatų, mažesnė. Jei rizika didelė ir yra žymus cholesterolio padidėjimas, be vaistų sumažinti MTL cholesterolio iki tikslinių reikšmių tikriausiai nepavyks.

Pagrindinės taisyklės, norint sumažinti blogąjį cholesterolį:

1. Vengti transriebalų;

2. Sumažinti sočiųjų riebalų rūgščių;

3. Vartoti daugiau skaidulinio maisto;

4. Sumažinti antsvorį;

5. Didinti fizinį aktyvumą.

Pagrindinės taisyklės, norint sumažinti trigliceridus:

1. Vartoti mažiau alkoholio;

2. Atsikratyti antsvorio;

3. Didinti fizinį aktyvumą;

4. Vartoti mažiau angliavandenių;

5. Pakeisti sočiuosius riebalus į mono- ir polinesočiuosius.

6. Vartoti omega 3.

Beje, gydytojas pataria atkreipti dėmesį į keletą produktų. Norint sumažinti cholesterolį labai naudinga valgyti žuvis bei riešutus. O juodasis šokoladas (mažais kiekiais), pasak kardiologo, padeda mažinti kraujo spaudimą. Svarbiausia – valgyti su saiku ir po nedaug.

Komentarai (1)