Žemas kraujo spaudimas skirtingose amžiaus grupėse gali būti dėl įvairių priežasčių. Neretai žemu kraujo spaudimu skundžiasi jaunos moterys. Ar tai gali būti rimta, ar tai tik normaliai gyventi trukdantis veiksnys? Į klausimus šia tema atsakė kardiologas profesorius Germanas Marinskis, Lietuvos kardiologų draugijos narys.

Kardiologas sako, kad žemas kraujo spaudimas jauniems žmonėms dažniausiai tik šiek tiek trukdo gyventi ir pojūčiai, sukelti žemo kraujo spaudimo, traktuojami tik kaip nepatogumas. Visgi, pasitaiko atvejų, kai net ir jaunam žmogui žemas kraujo spaudimas gali signalizuoti apie rimtesnę ligą.

Viena pagrindinių priežasčių – pasyvumas

Šiame amžiuje didesnė dalis žmonių mažai juda: sėdi tiek namuose, tiek darbe.

„Dažnai žemas kraujo spaudimas būna tiems, kurie neturi jokio fizinio krūvio. Po to, kai pradeda sportuoti, spaudimas pagerėja“, – sakė kardiologas.

40 proc. žemo kraujo spaudimo atvejų priežastis yra neaiški arba susijusi su mažu fiziniu krūviu, Lietuvos kardiologų draugija informuoja.

Gydytojas sako, kad žemas kraujo spaudimas gali būti ir rimtesnių, sisteminių ligų pasekmė.

„Neuropatija, autonominis nepakankamumas, inervacijos sutrikimai. Vienam tai gali būti tik nepaaiškintas gerybinis sutrikimas, kitam tai gali būti kaip kažkokios ligos simptomas“, – sakė prof. G. Marinskis.

Ar žemas kraujo spaudimas gali sukelti depresiją?

Dažnai dėl žemo kraujo spaudimo žmogus neturi jėgų, būna mieguistas. Ar tai gali sukelti depresiją?

„Žemas kraujospūdis gali sukelti nepatogumų: galvos svaigimą, silpnumą. Jeigu žmogus serga depresija, jis nenori nieko daryti, o juolab judėti, tad žemas kraujospūdis gali būti to pasekmė, – sakė kardiologas. – Dauguma šiuolaikinių antidepresantų, tačiau tikrai ne visi, labai dažnai yra nepastebima žemo kraujo spaudimo priežastis. Visos grupės antidepresantų gali mažinti kraujospūdį.“

Tad gydytojas reziumuoja, kad žemą kraujo spaudimą gali sukelti depresija, o ne atvirkščiai. Galiausiai, abu šios pasekmės iš dalies atsiranda ir dėl per mažo fizinio aktyvumo.

Visgi, ar žemas kraujo spaudimas gali būti pavojingas?

Profesorius G. Marinskis sako, kad žemą kraujo spaudimą reikia gydyti pagal simptomus.

„Žemas kraujo spaudimas pavojingas tada, kai smegenų kraujotaka tiek sutrinka, kad žmogus alpsta. Pavyzdžiui, yra žmonių, kurie atsistoja, kraujagyslės nespėja prisitaikyti prie kūno padėties pasikeitimo, – sako gydytojas.

– Kitais atvejais žemas kraujo spaudimas turi būti gydomas pagal simptomus. Trukdo – gydome, jei simptomai neišnyksta taikant ne medikamentines priemones.“

Kaip greitai sau padėti?

Jei pasijutote silpnai ir pasimatavus kraujo spaudimą pamatėte, kad jis per mažas (optimalus 120/80), pirmoji pagalba, kaip sako gydytojas – pusė litro vėsaus vandens.

„Jau po kelių minučių bus efektas ir labai ženklus poveikis“, – sakė profesorius. Nuo seno įsišaknijęs, tačiau ganėtinai rizikingas patarimas esant žemam kraujo spaudimui – gerti kavą.

„Kavą žmonėms, kurie turi žemą kraujospūdį, reikėtų gerti labai atsargiai. Šis gėrimas, kaip mes žinome, išvaro skysčius, tad jeigu žmogus išgers kavos, bet neišgers pakankamai skysčių, praėjus kavos poveikiui, didesnė tikimybė, kad pasidarys silpna ir žmogus nualps“, – sakė prof. G. Marinskis.

Saugiausias būdas pakelti žemą kraujo spaudimą – vanduo. Žmonėms, kuriuos dažnai kankina žemas kraujo spaudimas, per dieną rekomenduojama išgerti iki 3 litrų vandens.

O kaip sūdytas vanduo?

„Jeigu yra labai žemas kraujo spaudimas, rekomenduojama neriboti druskos – net iki 6-10 g per dieną, tai yra labai daug. Problema ta, kad tokie žmonės kartais nemėgsta druskos“, – sako prof. G. Marinskis.

Gydytojas akcentavo, kad fizinis aktyvumas kraujospūdžio prevencijos atžvilgiu – labai svarbu, tačiau ar judėjimas padeda, jei kraujo spaudimą norisi kilstelėti skubiai?

„Tokiu atveju labiau padeda pratimai, kurių metu raumenys izotoniškai įsitempia, pavyzdžiui, svorių kilnojimas“, – pataria kardiologas.

Dėl žemo kraujo spaudimo alpstantiems žmonėms gydytojai rekomenduoja, pajutus silpnumą, sugniaužti kumščius arba per šlaunis sukryžiuoti kojas ir įtempti raumenis.

„Šis metodas – „avariniu“ atveju, – sako profesorius. – Spaudimas staigiai pakils, taip daryti geriausia, kai gresia alpimas. Ilsintis po plaukiojimo, bėgiojimo, ypač, kai prakaituojama ir nevartojama pakankamai skysčių, gali pasidaryti silpna. Fizinis krūvis yra gerai, bet tuo reikia užsiimti sistemingai.“

Spaudimą mažinti gali ir maistas

Be to, profesorius sako, kad žemas kraujo spaudimas gali būti susijęs ir su maistu.

„Būna, žmonėms sočiai pavalgius, po valandos gali kristi kraujospūdis. Išsiplečia skrandžio ir virškinimo bei kitų virškinimo sistemos dalių kraujagyslės, daug kraujo ten suplūsta, nes reikia virškinti, – aiškina prof. G. Marinskis.

– Jei pastebėjote, kad kraujospūdis mažėja pavalgius, valgyti reikėtų po truputį, vengti persivalgymo, mažinti greitųjų angliavandenių kiekį. Manoma, kad insulinas irgi mažina kraujospūdį.

Jei suvalgome daug saldaus maisto, insulinas irgi gali išplėsti kraujagysles ir taip gali sumažėti kraujo spaudimas.“

Fizinio aktyvumo imtis patariama bent po valandos nuo valgymo pabaigos. Be to, priduria kardiologas, alkoholis taip pat mažina kraujospūdį.

Žemas kraujospūdis jaunystėje, žemas – senatvėje?

Atrodytų, jei jauname amžiuje – žemas kraujo spaudimas, tai senatvėje galbūt neturėsite dažnos problemos – aukšto kraujo spaudimo? Deja, profesorius sako, kad taip būna toli gražu ne visada.

„Būna visaip. Jeigu yra kažkokios nervų sistemos, autonominės disfunkcijos, kraujo spaudimas gali būti žemas visą gyvenimą ir net progresuoti. Daugumai žmonių kraujospūdis didėja su amžiumi. Gan dažną scenarijų matome, kad jaunystėje buvo hipotonikas (turėjo žemą kraujo spaudimą), o pasidarė hipertonikas (aukštas kraujo spaudimas) senatvėje“, – kitaip tariant, mažėja kraujagyslių elastingumas ir sutrinka reguliavimo grįžtamas ryšys, aiškino kardiologas.

Visgi, pasak profesoriaus, jei jauname amžiuje žmogus turi žemą kraujo spaudimą, gali būti, kad ir senatvėje taip bus.

Gydytojas sako, kad dėl žemo kraujo spaudimo žmogui net ir vasarą gali būti vėsiau nei aplinkiniams.

„Organizmas centralizuoja kraujotaką, kad užtektų gyvybiniams organams – inkstams, smegenims ir tada periferija susitraukia. Kai periferija susitraukia, kraujas nueina į centrinę apykaitą, taip ir būna, kad šalta žmogui“, – sako prof. G. Marinskis.

Geriausias vaistas – fizinis krūvis

Kaip sako kardiologijos profesorius G. Marinskis, fizinis krūvis – geriausias būdas kraujo spaudimas sureguliuoti ilgam laikui.

„Fizinis krūvis labai padeda. Taip pat ir vyresnio amžiaus žmonėms: jei per dieną jie vaikščiotų, liptų laiptais 30-40 minučių, tai labai padėtų išvengti problemų dėl kraujo spaudimo, alpimų ir pan.“, – sako gydytojas.

Prof. G. Marinskis akcentuoja, kad žmonės dažnai neva neturi laiko pakankamam fiziniam krūviui. Taip neturėtų būti.

„Jie sėdi, dirba“, – konstatuoja gydytojas bei pataria sveikatą iškelti į prioritetų viršų ir daugiau pajudėti.

Kraštutiniais atvejais gydytojas pataria kasdien pastovėti atsirėmus į sieną, miegoti galvūgalį pakėlus 10-20 laipsnių.

Ką daryti, jei dėl žemo kraujo spaudimo galva svaigsta jau ryte? Gydytoja pataria dar prieš atsikeliant išgerti pusę litro vėsaus vandens.

Visgi, jei žmogus žino, kad jo kraujo spaudimas yra per žemas, tačiau jis pernelyg nieko nejaučia, gyvena patogiai, ar reikia vis tiek dėl to kažką daryti?

„Jei tai netrukdo, tai nieko nereikia daryti“, – atsako prof. G. Marinskis.

Kardiologo prof. G. Marinskio patarimai, turintiems žemą kraujo spaudimą:

• peržiūrėkite vartojamus vaistus;
• kavą gerkite atsargiai, nepamirškite kartu gerti ir vandens;
• arbata veikia ilgiau, tačiau svarbiausia kasdien užtikrinti pakankamą skysčių kiekį;
• neribokite druskos;
• išbandykite kompresines kojines. Atsparios hipotonijos atvejais gali būti rekomenduojamos smarkiai spaudžiančios kompresinės (elastinės) kojinės, jos efektyvios, bet daugumai nepatogios.

Komentarai ()