Milžiniškos apimties naujo mokslinio tyrimo metu buvo rasta įrodymų, kad geležies kiekis kraujyje gali vaidinti svarbų vaidmenį lemiant tai, kiek mes gyvensime.

Anot sciencealert.com, ilgaamžiškumo tyrimo rezultatus reikėtų vertinti gana kritiškai, tačiau šis naujausias tyrimas tikrai stebina savo apimtimi, nes jo metu analizuota daugiau nei 1 mln. žmonių genetinė informacija iš trijų viešai prieinamų duomenų bazių. Tyrimo metu koncentruotasi į tris pagrindinius senėjimo rodiklius: gyvenimo trukmę, gyvenimo be ligų trukmę ir tai, kiek žmonių išgyveno iki labai senyvo amžiaus (pasiekė ilgaamžiškumą).

Tyrimo metu buvo nustatyta 10 pagrindinių genomo regionų, susijusių su minėtais ilgo gyvenimo rodikliais. Taip pat buvo nustatyti genų rinkiniai, susiję su tuo, kaip organizme metabolizuojama geležis. Paprastai kalbant, nustatyta, kad per didelis geležies kiekis organizme didina ankstyvos mirties riziką.

„Labai džiaugiamės šiomis išvadomis, nes jos leidžia tvirtai teigti, kad didelis geležies kraujyje kiekis sutrumpina sveiko gyvenimo trukmę, o šio lygio kontroliavimas gali užkirsti kelią su amžiumi susijusiai pažaidai“, – sakė Edinburgo universiteto duomenų analitikas Paulas Timmersas.

„Mes spėjame, kad mūsų tyrimo rezultatai dėl geležies metabolizavimo taip pat gali paaiškinti, kodėl labai gausus raudonos mėsos, kurios sudėtyje yra didelis geležies kiekis, vartojimas yra siejamas su įvairiomis su amžiumi susijusiomis ligomis, tokiomis kaip širdies ligos.“

Nors tokia koreliacija nebūtinai reiškia, kad egzistuoja priežastinis ryšys, mokslininkai panaudojo statistinį metodą, vadinamą Mendelio randomizaciją, kad sumažintų paklaidą ir pamėgintų nustatyti priežastinį ryšį šiuose duomenyse.

Mokslininkai pažymi, kad genetika, kaip manoma, viso gyvenimo ir sveiko gyvenimo trukmę lemia tik 10 proc., todėl gali būti sunku išskirti genus, susijusius su visais kitais susijusiais veiksniais, įskaitant rūkymą ar alkoholio vartojimą. Turint tai omeny, vienas iš šio naujojo tyrimo privalumas yra jo milžiniška apimtis.

Penki genetiniai žymenys, kuriuos mokslininkai atrado, iki šiol nebuvo laikomi svarbiais genomo lygmenyje. Kai kurie jų, įskaitant APOE ir FOXO3, praeityje buvo iškirti kaip svarbūs senėjimo procesui ir žmogaus sveikatai.

„Iš ryšio tarp su amžiumi susijusių ligų bei gerai žinomų su senėjimu susijusių genų APOE ir FOXO3 akivaizdu, kad mes tam tikru mastu apimame žmogaus senėjimo procesą“, – savo tyrimo išvadose rašo mokslininkai.

Nors šio ryšio su geležies metabolizmu tyrinėjimai dar yra ankstyvoje stadijoje, mokslininkai mano, kad ateityje gali būti sukurti vaistai, padėsiantys mažinti geležies kiekį kraujyje ir taip potencialiai prailginti gyvenimo trukmę.

Geležies kiekį kraujyje kontroliuoja ne tik genetika, bet ir mityba. Jos kiekis jau anksčiau buvo susietas su tokiomis su senėjimu susijusiomis ligomis, kaip Parkinsono liga bei kepenų ligos. Geležis taip pat veikia organizmo gebėjimą kovoti su infekcijomis žmonėms senstant.

Šis naujausias tyrimas pateikia naujų įrodymų, kad „geležies perteklius“, arba negebėjimas tinkamai jos skaidyti, gali turėti įtakos tam, kaip ilgai mes gyvensime, o taip pat kokie sveiki būsime vėlyvais gyvenimo metais.

„Mūsų tikslas yra atrasti tai, kaip yra reguliuojamas senėjimas, bei rasti būdų gerinti sveikatą mums senstant“, – sakė Vokietijoje veikiančiame Maxo Plancko senėjimo biologijos institute senėjimo biologiją studijuojantis Joris Deelenas. – 10 genomo regionų, kurie, kaip mes nustatėme, yra susiję su bendra gyvenimo trukme, sveiko gyvenimo trukme ir ilgaamžiškumu, yra labai įdomūs naujų tyrimų kandidatai.“

Šio tyrimo išvados buvo paskelbtos leidinyje „Nature Communications“.

Komentarai ()