Žemė kaip egzoplaneta? Mokslininkai pastebi tokios prieigos privalumus ()
2019 metų sausio mėnesį Hablo kosminiu teleskopu pirmą kartą uolinės planetos atmosferoje aptiktas ultravioletinis ozono signalas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nenustebkite – tai nėra pasaulį apverčianti žinia, kurią kažkodėl pražiopsojo visos žiniasklaidos priemonės. Tiesiog ta planeta – mūsų Žemė, o aptikimas padarytas Mėnulio užtemimo metu stebint Mėnulio paviršių.
Tokia įdomi strategija pasirinkta, nes būtent Mėnulio užtemimo metu ant palydovo patenka tik šviesa, praėjusi pro Žemės atmosferą, taigi toks stebėjimas daug kuo primena egzoplanetos atmosferos stebėjimą jos tranzito metu. Būtent tada įmanoma nustatyti, kokių cheminių elementų ar junginių esama atmosferoje, nes jie sugeria dalį žvaigždės spinduliuotės, kurios neužstoja pati planeta.
Ateities teleskopai tokius stebėjimus vykdys nuolatos, tad svarbu ištobulinti algoritmus, kurie leistų efektyviai apdoroti gaunamą informaciją. Būtent tai ir buvo pagrindinis šio darbo tikslas. Pernai sausį vykusio užtemimo metu Hablas buvo nukreiptas į Mėnulį ir stebėjo jį ir užtemimo maksimumo metu, ir Mėnuliui nyrant iš Žemės šešėlio.
Šviesos atsispindėjimas nuo Mėnulio sukėlė papildomų paklaidų, tačiau vis tiek pavyko identifikuoti ir ozono signalą ties maždaug 300 nanometrų bangos ilgiu, ir Rayleigh sklaidą, dėl kurios dangus atrodo mėlynas.
Vien šie signalai nebūtų užtikrintas gyvybės egzistavimo kitoje planetoje įrodymas, tačiau jie suteiktų rimtą pagrindą detalesnei analizei.
