Aptikta greičiausia žinoma žvaigždė: lekia taip greitai, kad net šalia jos esanti erdvė iškrypsta

Straipsnyje neužsimenama ir jūs neįtraukėt laiko tėkmės pokyčio dėl padidėjusios gravitacijos. Nežinau kiek bet skirtumas bus, Interstelar būtent apie tai ir buvo rodoma.

apie tai nekalbama. Panašu kad tas žmogus kuris bandė paskaičiuoti laiką tiesiog vietoje 0,08 įvedė 0,8 į formulę. Jei reikia tik apie 30000 km/s periapsio praskrijimui, nemanau kad ten bus tokia didelė gravitacija, kad laikas nuo to lėtėtų daugiau nei nuo pačio greičio.

Parašiau originalaus straipsnio redaktoriams, žiūrėsim, ką atsakys. Bet taip, tikriausiai vietoje 0,08 paėmė 0,8. 3600÷sqrt(1−(0,08^2)÷1)=3611,58s 3600÷sqrt(1−(0,8^2)÷1)=6000s

Įdomu, aplink tokias žvaigždes gali suktis planetos ?

O kodėl turėtų negalėti?

Manau su laiku juodoji skylė išmėtytų tas planetas į visas puses. Ta žvaigždė artimaiusiame taške būna daug maž vieno astronominio vieneto atstumu nuo juodosios skylės. Taigi planetoms kurios būtų tokiu atstumu kaip žemė ar toliau, nėra šansų atlaikyti šimtų praskriejimų. Planetos kurios būtų arčiau nei žemė irgi sunkiai išsilaikytų, juodoji skylę dažną praskrendančia žvaigždę pamažina, nusiurbdama dalį jos masės. Manau kad planetų orbitas greit iškreiptų.

Ta žvaigždė artimiausiame taške būna per 16 av nuo JS centro. Jei paimti saulės ir Sgr A masių proporcijas, tai gautųsi, kad orbita yra giliai po saulės paviršiumi. Bet net tokia orbita BRT perspektyvoje yra stabili, t.y. jei nebūtų šalutinių veiksnių, susidūrimo nenutiktų daug daug milijonų metų, kol neprarastų sukimosi momento dėl gravitacinių bangų spinduliavimo. Nestabili zona BRT perspektyvoje prasideda nuo 3 - 5 švarcfildo spindulių priklausomai nuo JS sukimosi ir krūvio. Ši žvaigždė artimiausiam taške yra už 215 šrarcfildo spindulių. Už nestabilios zonos (angl. Innermost stable circular orbit) ribų JS gravitacinis poveikis niekuo iš esmės nesiskiria nuo bet kokios kitos žvaigždės. Planetos gali sėkmingai suktis, tik supermasyvios JS atveju nelabai yra iš kur jom ten atsirasti. (https://www.sciencemag.org/news/2020/02 ... black-hole)

Šiuo atveju gravitacinis laiko sulėtėjimas mūsų atžvilgiu sudaro ~7 proc. Net susumavus su reliatyvistiniu nesigauna, klaida straipsnyje.

Aš manau, kad jei planeta sukasi tokiu pat atstumu kaip žvaigždė sukasi aplink juodąją skylę, tai yra tikimybė kad ties kažkuriuo praskriejimu planeta tiesiog atsitrenks į juodąją skylę. O jei neatsitrenks, bet bus pakankamai arti, juodosios skylės gravitacija ją tiesiog išmes į kitą orbitą.

Ne, tokios tikimybės nėra. Orbitos (tiek žemės, tiek ir hipotetinės planetos aplink Sgr A) gali kisti tik dėl 3 priežasčių: 1. Atsibaladojęs į kaimynystę trečias masyvus kūnas; 2. Trintis (priklausomai nuo dujų tankio sistemoje); 3. Sukimosi momento praradimo spinduliuojant gravitacines bangas.

Tarkim jei ta žvaigždė turėtų tokio pat dydžio apvalią orbitą kaip atstumas nuo jos iki juodosios skylės. Tada yra tikimybė kad planeta gali atsitrenkti į JS? Taip pat gal gali patikslinti ką reiškia 3 punktas? Užteks nuorodos.

https://en.wikipedia.org/wiki/Gravitati ... e#Binaries

? Jei taip ten buvo vienas įdomus atsitikimas, apie kurį noriu ko nors paklausti ar įmanomas.

Ne, neskaičiau.