Apleistoje sovietinėje bazėje - giliausia žmogaus pagaminta skylė pasaulyje (Video) ()
Jei žinote kur ieškoti, vakarų Rusijoje galite rasti vieną tokią metalo laužo ir aptrupėjusio betono objektą. Kas pagal tokį apibūdinimą gal ir neskamba labai intriguojančiai, bet jei prasibrautumėte pro nuolaužas, rastumėte didelį metalinį diską, įtvirtintą žemėje. Tai nėra šiaip koks senas diskas – tai yra dangtis gręžinio, besidriekiančio į didesnį nei 12 km gylį.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Palyginimui, 12 kilometrų – koks tai gylis? Na, tai giliau nei pati giliausia vandenyno vieta – Marianų lovys. Tiesą sakant, šis gręžinys Rusijoje yra giliausia skylė, kurią žmonija kada nors išrausė gilyn į savo planetą.
Šis objektas vadinamas Supergiliuoju Kolos gręžiniu (angl. Kola Superdeep Borehole, rus. Кольская сверхглубокая скважина) ir neturi nieko bendro su iškastinio kuro gavyba ar kitais dalykais. Gręžinys padarytas vien dėl mokslinių paskatų, rašo „Science Alert“.
Kai aštuntajame dešimtmetyje sovietų mokslininkai pradėjo gręžtis į Žemės paviršių, jie tai darė norėdami daugiau sužinoti apie tai, iš ko susideda planetos pluta.
„Nes tiesa yra tokia, kad mes daugiau žinome to, kas darosi kitoje Saulės sistemos pusėje, nei to, kas vyksta po mūsų kojomis“, sako „YouTube“ mokslo populiarinimo laidų kanalo „SciShow“ vedėjas Hankas Greenas.
Per 24 metus nuo projekto pradžios mokslininkai tai tęsdavo gręžimą, tai jį nutraukdavo. Ir nors jiems taip ir nepasisekė prasiskverbti taip giliai, kaip tikėjosi, galiausiai 1994 m. buvo pasiektas daugiau nei 12 kilometrų gylis (jei visiškai tiksliai – 12 262 metrai).
Ir kol kas iki šiol tai yra giliausias gręžinys pasaulyje – o gręžimo technologija, leidusi pasiekti tokį gylį, yra išties išskirtinė.
Tačiau ką mes iš tiesų iš viso šio gręžimo sužinojome? Pasak. H.Greeno, tikrai nemažai.
Pirmiausia tai, kad 12 kilometrų gylyje dar yra vandens – apie kurį mokslininkai nė nebūtų pagalvoję, jei nebūtų matę to savo akimis.
O 7 kilometrų gylyje jie aptiko 24 seniai išnykusių vienaląsčių organizmų mikroskopines fosilijas.
Ir dar jie pasiekė 2,7 milijardo metų senumo uolienas – tačiau jos tapo iššūkiu, kurio mokslininkams taip ir nepavyko įveikti.
Kodėl? Nes jų temperatūra siekia apie 180 laipsnių Celsijaus ir tai yra maždaug 80 laipsnių karščiau, nei prognozavo mokslininkai – ir jie negalėjo prasiskverbti pro tokį karštį.
Ar kada nors sužinosime, kas Žemėje slypi giliau? Na, 1994 buvo jau seniai, o mokslas juda į priekį – tad vilties yra.
