Gyvybė per Visatą keliauja pasikinkiusi asteroidus? Intriguojantis ir Tarptautinėje kosminėje stotyje trejus metus trukęs eksperimentas gali atsakyti į klausimą – kaip Žemėje atsirado gyvybė

Manęs neįtikino šis straipsnis. 1. Kad uolienos su mikrobais iškeliautų iš planetos reikalingas didžiulis greitis (žemės atveju apie 11km/s). Tarkime į planetą trenkiasi didžiulis asteroidas ir išmuša kažkiek uolienų į kosminę erdvę. Nuo smūgio tos uolienos bus labai karštos, greičiausiai išsilydžiusios (lava). Tikėtis, kad tokiame karštyje išgyvens mikrobai - nerealu. Niekada neteko girdėti apie lavoje gyvenančius mikrobus. 2. Tarkime per stebuklą išgyveno keletas mikrobų. Straipsnyje minima, kad mikrobai sugebėtų išgyventi 15-45 metus, tačiau kosmose atstumai neįsivaizduojamai dideli. Uolienos turėtų keliauti šimtus milijonų metų, kol pataikys į kokią nors planetą. Šitiek laiko išgyventi saulės radiacijos ir kosminių spindulių poveikį - greičiausiai neįmanoma. 3. Išgyvenę 1 ir 2 etapus mikrobai uolienose krenta į planetą. Dažniausiai meteoritai sudega atmosferoje. Jei nespėja sudegti - nukrenta apsilydęs karštas akmens gabalas. Mikrobams išgyventi - mažai galimybių. Būtų įdomu, jei NASA išmestų keletą akmenų iš kosmoso ir paskaičiuotų kiek mikrobų sugeba išgyventi. 4. Variantas, kad gyvybė gali susiformuoti asteroide ir tada nukristi į planetą - neįtikinamas. Asteroidai per šalti, nevyksta biologinės cheminės reakcijos, tai ir gyvybė atsirasti juose negali. 5. Variantas, kai asteroidas praskrenda netoli planetos, "pagriebia" keletą skraidančių mikrobų ir nuneša į kitą planetą - irgi deja neįtikina (2 ir 3 punktai).

Visatoje viskas skleidzia informacija kuri sklinda sviesos greiciu, jeigu informacija randa tinkama terpe ima daugintis, dabar tinka.

Planetoje tankios ir "degios" atmosferos gali ir nebūti - ji gali būti pačios gyvybės sukurta. Arba atsirasti dėl visai kitų priežasčių, pvz. kito asteroido.

Sudegimui tinka bet kokia atmosfera. Jei pakanka tankio – meteoritas apdegs atmosferoje, jei atmosferos negana –daugiau energijos t.y. karščio išsiskirs meteoritui nukritus. Kaip gyvybė gali sukurti atmosferą, jeigu jos nėra iš pradžių? Pakeisti – suprantama, o kaip sukurti?

nezinau kiek pagrysti pirmieji punktai, bet esu mates kaip labaratorijoj dare bandymus, kai simuliuoja meteorito kritima ir bakterijos isgyvendavo, tai jei isgyvendavo kirtima, turetu isgyvent ir ismusima is kitos planetos. taip su, tarpzvaigzdinem kelionem butu sunkiau, bet ideja kad pirmoji gyvybe galejo atkeliaut is marso nera is pirsto lauzta, grindziant tuo, kad marsas greiciau atveso ir ten gyvybei tinkamos salygos susiformavo greiciau nei zemeje. Neatsimenu tiksliai, kokios galimybes butu tarpzvaigzdines panspermijos, bet galima brainstormint, kad pvz rogue planetose( planetos isssviestos is zvaigdes sistemos) bakterijos galetu isgyvent kur kas ilgiau, del planetos branduolio silumos.