Viso to, kas gražu, poveikis mūsų organizmui yra labai nepelnytai nuvertinamas. Pasirodo, kad muzikos terapija gali padėti gydyti ne tik nerimą, bet ir lėtinį skausmą ar neurologines ligas. Pokalbis apie tai, kaip menas ir muzika veikia mūsų organizmą ir fiziologiją, laidoje „Sveiki! Su gydytoju V. Morozovu“ su Lietuvos muzikos terapijos asociacijos pirmininke, mokslų daktare, muzikos terapeute Zita Abramavičiūte-Mučiniene.

Tad kaip ta muzika veikia mūsų organizmą?

Platus klausimas, bet mėginsiu trumpai. Muzika mus veikia labai įvairiapusiškai. Kai klausomės muzikos ar patys ją atliekame, smegenyse skamba tarsi simfonija. Jei pažiūrėtume „gyvą transliaciją“, kas vyksta smegenyse, kai grojame, pamatytume gražią šviesų simfoniją. Tai reiškia, kad visos mūsų smegenų dalys yra stimuliuojamos. Net ir tos, kurios atsakingos už mūsų atmintį, kalbą, judėjimą, emocijas ir daugybę kitų dalykų.

Atsimenu, dar mano mama man sakydavo, ko tu čia klausaisi? Kokia nors Bethoveno ar Mocarto muzika yra kuriamoji. O to, ko aš klausausi, tai labai sunkus rokas ar metalas, yra griaunamoji. Ar iš tikrųjų yra kažkokia stebuklinga muzika, dėl kurios auga augalai ir karvės duoda daugiau pieno ir ar yra kažkokia destruktyvi muzika?

Yra įrodyta, kad mus veikia muzika labai įvairiai. Jei vienam terapiškai labai gerai veiks klasikinė muzika, tai kitam labai gerai veiks sunkusis rokas, metalas, ypač, jei kalbame apie paauglius, jaunimą. Tai gali būti raktas į bendravimą su jais. Tikrai nesutikčiau su tuo teiginiu, kad viena muzika yra gerai, o kita bloga. Tai priklauso ir nuo to, ką žmogus klausė vaikystėje, jaunystėje.

Dabar kalbu apie labai paprastą muzikos terapijos suvokimą, kurį rodo filmuose, kai žmogus būna ištiktas komos, pažeistomis smegenimis, jam paleidžia mėgstamą plokštelę ir jis pradeda judėti, šokti, prisiminti. Bet iš tiesų, juk muzikos terapija yra kur kas daugiau.

Profesionalioje terapijoje privalomoji sudedamoji dalis yra terapeutas. Jei žmogus pats gali sau padėti, tai nėra muzikos terapija, labiau meno naudojimas sveikatai. Bet, jei žmogus jaučia, kad pats neranda resursų ir jam reikia pagalbos, gali kreiptis į muzikos terapeutą, kuris padės spręsti problemas. Tokiu atveju bus taikomas tiek muzikos klausymas, sprendžiant įvairias traumas, tiek aktyvioji muzikos terapija, kai žmogus pats groja įvairiais instrumentais.

Tai kam gi gali būti naudinga ta muzikos terapija? Kaip suprantu, vienas iš panaudojimų yra emocijoms. Kadangi lietuviai vis dar labai nemėgsta psichologų, psichoterapeutų ir tai yra tabu.

Taip, tokiu atveju galima kreiptis į muzikos terapeutą ir mes ne kalbėsimės, o grosime. Tokiu būdu mes apeiname visus paslaptingus gynybos mechanizmus, kurie mus veikia, kai kalbame. Klientų ratas labai didelis – nuo motinos įsčių, kai padedame būsimai mamai, iki pat palydėjimo iš šio pasaulio, bandant žmogui išeiti iš šio pasaulio ramiai. Bet yra ir vaikai, kuriems padedame su jų raida, suaugę žmonės, taip pat žmonės po įvairių neurologinių traumų, senoliai, kurie turi neurodegeneracinių ligų. Klientų ratas labai platus, o taip yra dėl to, kad muzika mus veikia labai individualiai.

Dar įdomu tai, kad tą, ką grosi per muzikos terapiją, nebūtinai turi būti malonu klausyti kitam.

Tikrai ne. Ir, jei klausytume už durų, kas vyksta, dažniausiai būtų labai keista. Terapijoje mes nesiekiame meninio rezultato. Tiesiog naudojame muziką kaip priemonę, siekiant padėti žmogui išspręsti kokias nors problemas. Jei dirbame su vaiku, tai galime dainuoti dainelę, bet ne tam, kad jį išmokyčiau dainuoti, o tam, kad paskatinčiau jo kalbos raidą. Tai tik priemonė.

Kalbant apie lėtinio skausmo gydymą, tai kuo toliau, tuo labiau pirmenybė teikiama ne medikamentiniam gydymui. Bet pasakyti žmogui, kad reikia nueiti pasikalbėti su psichologu, žmogus tą priims labai atgrasiai. Tačiau muzika gali padėti.

Tikrai gali. <...> Muziką žmogus pats gali naudoti siekiant padėti sau. Aprašomas skausmo valdymas ir streso valdymas. Kartu su muzikos terapeutu išmokus kelis metodus, žmogus gali sau sėkmingai taikyti, siekiant gyventi su lėtiniu skausmu. Muzika gali būti pagalba kartu su kitais gydymo būdais.

Turiu vieną pažįstamą, kuris pavargęs po mediko darbo išsikrauna grodamas būgnais. Spėju, nenorėtų, kad kažkas girdėtų, kaip jis jais groja. Bet, matyt, nėra blogos muzikos, kurią groji ar klausai, nes ji visa gali padėti, jei tik tau patinka.

Taip. Svarbiausia yra ne rezultatas, o procesas, ką tu patiri, ką patiria jūsų kolega, kai jis muša būgnais po intensyvios dienos.

Kur galėtume kreiptis, jei norėtume užsiimti muzikos terapija?

Jei kalbame apie profesionalią pagalbą, šiuo metu rekomenduočiau kreiptis į asociacijas – yra ir dailės terapijos asociacija, ir šokio judesio, ir muzikos terapijos. Visos jos turi savo internetinius puslapius. Jei žmonės ieško tokios pagalbos, tai būtų greičiausias būdas.

Ir tradiciškai – ko palinkėtumėte laidos žiūrovams?

Negalvoti, kad menas mums yra kažkas neprieinamo, kuo gali užsiimti tik profesionalūs menininkai. Menas yra tai, kas prieinama mus čia ir dabar. Kasdienybėje mes visada galime kurti. Linkiu kuo daugiau kurti tokio žemiško meno. Galime paimti pieštuką ir kažką papiešti ar paimti puodą ir pabandyti pabarbenti.

Komentarai ()