Vienas iš garsiausių Danijos epidemiologų sako, kad naujojo koronaviruso pandemija Švedijoje „gali būti baigta“, o tai lėmė visuomenės įgytas imunitetas, nors šaliai ir labai toli iki klasikinės 60 proc. ribos, skelbia „The Local“.

„Yra požymių, leidžiančių daryti išvadą, kad Švedija įgijo imuniteto elementą ligai, o to, turint omenyje ir kitas švedų taikomas viruso plitimą kontroliuojančias priemones, pakanka virusui pažaboti“, – dienraščiui „Politiken“ sakė Kopenhagos Nielso Bohro instituto profesorius Kimas Sneppenas.

Remiantis skaičiais, kuriuos suteikia „OurWorldinData“, Švedijoje per pastarąsias septynias dienas vienam milijonui žmonių per dieną teko vidutiniškai 23 atvejai. Danijoje – 61 atvejis, o Norvegijoje – 20.

Nepaisant to, K. Sneppenas atkreipia dėmesį, kad Švedijoje balandį, gegužę ir birželį COVID-19 aukų buvo daugiau nei Danijoje.

„Tai kaina, kurią jiems teko sumokėti. Vertinant iš pozityvios pusės, galima atsargiai teigti, kad jiems pandemija baigėsi“, – tvirtina ekspertas.

K. Sneppenas, kartu su Lone Simonsenu iš Roskildės universiteto, parengė modelį, kuriuo būtų galima paaiškinti pandemijos Švedijoje ir Danijoje trajektoriją, kuriame akcentuojama „superplatintojų“ svarba – tai populiacijos mažuma, neproporcingai išplatinusi virusą.

Tyrime, kurį rugpjūčio paskelbė Tomas Brittonas iš Stokholmo universiteto, skaičiuojama, kad, jeigu manytume, kad socialiai aktyviausi visuomenės nariai užsikrečia pirmieji, tuomet bendro imuniteto riba gali pažemėti iki 43 proc., o tai toli iki 60-70 proc., kurie epidemiologijoje laikomi klasikine riba.

„Vos 20 proc. imunitetas lemia didžiulį skirtumą, nes tie, kurie susirgo epidemijos pradžioje, buvo pažeidžiamiausi virusui, nes buvo socialine prasme patys aktyviausi“, – „Politiken“ paaiškino T. Brittonas.

Per praeitą antradienį surengtą spaudos konferenciją Danijos valstybės epidemiologas Kare Molbakas perspėjo, jog Danija vis dar „pirmojoje viruso bangoje“, nes pavasarį prasidėjusi pirmoji banga neturėjo laiko „reikiamai išsivystyti, nes prasidėjo pasyvusis etapas“.

Orhuso universiteto biomedicinos profesorius Sorenas Riisas Paludanas teigia, kad vis daugiau įrodymų leidžia daryti išvadą, kad Švedijos visuomenės sveikatos agentūra galėjo neklysti, nuspręsdama veikti pagal strategiją, sudariusią sąlygas kontroliuojamam visuomenės imuniteto formavimuisi.

„Galima būtų teigti, kad pasirinko teisingą sprendimą, tačiau iš pradžių buvo menkai jam pasirengę ir nesugebėjo apsaugoti pažeidžiamiausių“, – teigia S. R. Paludanas.

Kiti tvirtina, kad Švedijoje naujojo koroviruso protrūkių rizika niekur nedingo.

„Nemanau, kad jau dabar galima atmesti galimybę, kad Švedijoje nebebus viruso suaktyvėjimų, kaip kad šiuo metu stebime Danijoje“, – dienraščiui sakė Orhuso universiteto virusologijos profesorius Allanas Randrupas Thomsenas.

Skelbia tarpinę pergalę

Švedija rugsėjo pradžioje paskelbė tarpinę pergalę kovoje su koronaviruso pandemija: teigiamų testų skaičius šalyje šiuo metu yra mažiausias nuo viruso proveržio.

„Mūsų strategija buvo nuosekli ir tvari. Pas mus, ko gero, (viruso) plitimo rizika yra mažesnė nei kitose šalyse“, – sakė epidemiologijos profesorius Jonas Ludvigssonas iš Karolinskos instituto.

Švedai, anot jo, dabar veikiausiai turi didesnį imunitetą nei daugumos kitų šalių gyventojai. „Manau, kad mes dabar iš to turėsime didelės naudos“, – pabrėžė profesorius.

Švedija atkakliai laikėsi naujojo koronaviruso pažabojimo strategijos, paremtos ne įstatymais reglamentuotais draudimais ir ribojimais, o žmonių sąmoningumu. Ir šiandien, kai Europoje naujų atvejų skaičius vėl ima augti, Švedija ir toliau nerekomenduoja dėvėti apsauginių veido kaukių, rašo AFP.

Nors didžioji dalis pasaulio jau įprato viešose vietose vienaip ar kitaip dengti nosį ir burną, Švedijos gyventojai naudojasi viešuoju transportu, vaikšto po parduotuves ir kitur be jokių veido apsaugų. Išvysti apsauginę kaukę dėvintį žmogų čia – tikra retenybė. Visuomenės sveikatos pareigūnai teigia, jog apsauginės veido kaukės – nepakankamai veiksmingas būdas, kaip sustabdyti viruso plitimą.

Anot jų, žymiai svarbiau paisyti saugaus atstumo ir laikytis rekomendacijų plauti rankas. Ši Skandinavijos valstybė – trylikta pagal nuo COVID-19 mirusiųjų skaičių visame pasaulyje.

Ekspertai teigia, kad tokia situacija susiklostė nesugebėjus pačioje ligos plitimo pradžioje apsaugoti slaugos namų gyventojų. Švedijoje nebuvo uždarytos ugdymo įstaigos, verslai, kavinės ar restoranai, taip atsirado sąlygų virusui laisvai cirkuliuoti, o ligos plitimo lygis buvo gana aukštas. Reikalas tas, kad dabar, skirtingai nei kitur Europoje, kur naujojo koronaviruso atvejų skaičius vėl auga (pavyzdžiui, Prancūzijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje, Belgijoje, Ispanijoje ir Italijoje), Švedijoje statistika juda norima linkme – atvejų mažėja.

Mirties atvejų skaičius piką pasiekė balandį, dabar per dieną nuo COVID-19 miršta tik po kelis žmones, o naujų atvejų skaičius nuo birželio pradžios stabiliai mažėja. Švedijos visuomenės sveikatos pareigūnai sako nematantys priežasčių kaip nors keisti esamą strategiją, juo labiau kad matomi teigiami rezultatai.

Vyriausiasis Švedijos epidemiologas Andersas Tegnellis iš Visuomenės sveikatos agentūros tvirtina: nėra mokslinių tyrimų, įrodančių, kad apsauginės veido kaukės yra veiksmingos mažinant viruso plitimą, o tai reiškia, kad naudojamos netinkamai gali padaryti daugiau žalos, nei atnešti naudos.

„Yra mažiausiai trys svarios ataskaitos – iš Pasaulio sveikatos organizacijos, Europos Sąjungos sveikatos agentūros ir „The Lancet“ ataskaita, kuria remiasi Pasaulio sveikatos organizacija, – jose teigiama, kad mokslinis pagrindimas labai menkas. Mes savo vertinimo šiuo klausimu nevykdėme“, – neseniai jis aiškino reporteriams.

Birmingamo universiteto Taikomųjų sveikatos tyrimų instituto epidemiologas „KK Cheng AFP“ naujienų agentūrai sakė, kad toks mąstymas „neatsakingas“ ir „vaikiškas“, bei paragino švedus keisti taktiką. „Jeigu jis klysta, miršta žmonės. Jeigu klystu aš, kokia to žala?“ – klausė jis.

A. Tegnellis tvirtina, kad, ėmus taikyti reikiamas priemones slaugos namuose, skaičiai Švedijoje vis labiau džiugina. Taip nutiko dar ir dėl to, kad susirgę žmonės lieka namuose, dirba iš namų ir laikosi saugaus atstumo.

„Bandymai tas priemones pakeisti prievole dėvėti apsaugines kaukes neduos naudos. Kelios šalys, ėmusios reikalauti dėvėti kaukes, dabar turi prastėjančią statistiką“, – rugpjūčio 14 dieną sakė vyriausiasis Švedijos epidemiologas.

Komentarai (26)