„Pandemija keičia mūsų ekonomikos struktūrą ir ji niekada nebebus tokia, kokia buvo“, – sako ekonomistai ir ekspertai. Anot jų, žmonės vis daugiau dirbs iš namų, daugiau pirks internetu, pokyčius bus galima stebėti tiek nekilnojamo turto rinkoje, tiek pramonėje. „Iš tiesų, tai pokyčių bus daug, tačiau ne visi suvokia kiek smarkūs jie bus, bet faktas, kad jie bus“, – „Delfi“ sako „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Išsikėlė į internetą

Vienas didžiausių pokyčių, kaip teigė „Versli Lietuva“ generalinė direktorė, kalbant apie verslo veiklą pandemijos metu, buvo tas, kad dar paties karantino pradžioje įmonės greitai sureagavo į situaciją ir ėmėsi veiklos permainų.

„Kai buvo įvestas karantinas „Versli Lietuva“ buvo tiesioginėje fronto linijoje. Verslų uždarymas jiems buvo didelis sukrėtimas.

Mes jau pirmąją savaitę, nelaukdami, kol įmonės kreipsis, patys ėmėmės iniciatyvos kažkokiu būdu įmonėms padėti kuo greičiau pradėti prekiauti internetu ir tiems, kurie dar to nedarė, ir tiems, kas darė, bet neskyrė daug dėmesio.

Per pirmas dvi savaites prie mūsų iniciatyvos prisijungė 1 tūkst. smulkaus ir vidutinio verslo įmonių. Suskaičiavome, kad per pirmas dvi savaites susikūrė apie 100 naujų el. prekybos parduotuvių“, – pasakojo ji ir teigė, kad iš jų apie 60 proc. tai darė įmonės iš regionų, o dar apie 20 proc. buvo verslai, kurie el. parduotuves įkūrė patį pirmąjį kartą.

„Galime sakyti, kad verslai tikrai greitai sureagavo, metėsi į el. prekybą, užsakymų pirmais mėnesiais buvo daug, nes matėme, kaip lūžo ir logistikos grandinės, pristatymai“, – sakė D. Kleponė.

Tiesa, kiek vėliau, anot jos, bumas atslūgo, o tada pasimatė ir tai, kas šią krizę suvaldė, o kas pritrūko kompetencijos.

„Prekiauti internetu tu negali tais pačiais principais, kaip fizinėse parduotuvėse, reikia kitokių kompetencijų“, – pridūrė ji.

Taip pat D. Kleponė užsiminė, kad buvo ir tokių verslų, kurie išvis nusprendė nebetęsti fizinės prekybos internetu ir viską perkėlė į internetą.

„Manau, kad nemažą dalį verslų tai išgelbėjo jei ne nuo labai didelio apyvartos sumažėjimo, tai bent nuo visiško bankroto“, – apie el. prekybos plėtrą sakė ji.

Dirbsime iš namų, gyvensime užmiestyje

Apie ekonomikos struktūros pokyčius karantino metu prakalbo ir ekonomistas Ž. Mauricas. Anot jo, verslų kėlimasis į el. erdvę vyko dar ir prieš koronaviruso krizę, tačiau krizė buvo tas veiksnys, kuris supurtė ekonomiką ir viską dar labiau pagreitino.

„Elektroninė prekyba ir darbas iš namų – esminiai ekonomikos struktūros pokyčiai ir jie lems ir daugelį kitų pokyčių kituose sektoriuose, tarkime, nekilnojamą turtą (NT), paslaugų, gamybos sektorių ir, apskirtai, žmonių gyvenimo būdą. Tie pokyčiai, drįsčiau teigti, tik prasideda“, – sakė jis.

Ekonomistas aiškino, kad lietuviai turės visiškai kitokį gyvenimo būdą, kuris nebereikš, jog kiekvienas 8 val. turi sėsti į automobilį ir keliauti į darbą.

„Patiems važiuoti jau reikės mažiau, nes nebereikės į darbą, nemažą dalį laiko žmonės dirbs namuose. Per patį pandemijos įkarštį Naujojoje Zelandijoje buvo rekordas, net 60 proc. darbuotojų dirbo namuose. Tai reiškia, kad buvo turimos tokios techninės galimybės. Kitas dalykas – internetinė prekyba. Tu nebeturi važiuoti pas prekes, jos pačios pas tave atvažiuoja“, – sakė jis.

Ž. Mauricas taip pat tikino, jog tam tikri pokyčiai yra ir dar bus susiję ir su NT. Kaip pasakojo, jei anksčiau žmonės siekdavo gyventi arčiau centrinės miesto dalies, dabar, daliai nebesant poreikiui kasdien vykti į darbą, žmonės rinksis gyvenimą užmiestyje.

„Kitas pokytis susijęs ne su pandemija, bet su reakcija į ją, tai – ES Žaliasis kursas. Jei namai bus A+ kategorijos, autonominiai, labai pigus išlaikymas, tai žmonėms bus dar didesnė paskata keltis gyventi į namą užmiestyje, o ne daugiabutyje arčiau centro, nes ir važiavimo mažiau, ir prekės pas tave atvažiuoja, ir ekologiškiau. Čia tinka sąvoka – debutizacija.

Ši tendencija taip pat buvo prasidėjusi prieš krizę Lietuvoje, nes Lietuva yra viena iš ES šalių, kur santykinai daugiausia gyventojų gyvena daugiabučiuose. Kitose šalyse, ypatingai pamėgtuose emigrantų, Airijoje, JK, Norvegijoje, apskritai butų beveik nėra, ten dominuoja namai ir kotedžai, ir, manau, kad ta tendencija bus ne išimtis ir Lietuvoje, o pandemija ją dar labiau paspartins“, – prognozavo ekonomistas.

Laukia iššūkiai darbo rinkoje

Kalbėdamas apie galimus pokyčius, jis tikino, kad iš esmės situacija gali keistis ir komercinio NT rinkoje.

„Daug klausimų kyla ir kas bus su komerciniu NT, su didžiaisiais prekybos centrais, ypač tais, kur yra maža kaina, išpardavimai. Tikslo į tokius centrus vykti bus mažiau, jeigu gali užsisakyti internetu. Tai reiškia, kad prekybos centrai arba konvertuosis į logistikos centrus užmiestyje, arba į laisvalaikio erdves, kur žmonės galėtų ateiti, susitikti su bičiuliais, bendradarbiais, su kuriais jau biure taip dažnai nesusitinka“, – svarstė jis.

Kaip teigė Ž. Mauricas, pokyčiai neaplenks ir viešbučių sektoriaus.

„Kas yra viešbutis? Anksčiau būdavo kambariai ir kažkoks didelis konferencijų centras, dabar nei konferencijų centro reikia labai, nes daug renginių bus organizuojama nuotoliniu būdu, o kambariai jau patys iš savęs irgi nebebus tokie aktualūs, tad viešbučiai konvertuosis į tokių bendradarbystės erdvių kūrimą, pasidarys kaip mini biurai, kur žmonės atvyksta ir tame pačiame viešbutyje gali turėti erdvę susitikti, apsitarti visus dalykus. Biurai taip pat turės keistis.

Iš tiesų, tai pokyčių bus daug ir ne visi suvokia kiek smarkūs tie pokyčiai bus, bet faktas, kad jie bus“, – sakė jis bei pridūrė apie pasikeitimus darbo rinkoje.

„Lietuva jau turėjo daug iššūkių. Savo ekonomiką transformavome iš centralizuotai valdomos (Sovietų Sąjungos) į rinkos ekonomiką, tada ilgą laiką turėjome didelį dviženklį nedarbą ir realiai dabar turime kitą pokytį – technologinį.

Technologiniai pokyčiai lems, kad reikės visiškai kitokių kompetencijų, kitokių darbų ir dalies darbų visiškai nebereikės, nes nukonkuruos technologijos. Iššūkis su nedarbu bus labai didelis ir bus ilga kova ir Lietuvai reikėtų pagalvoti kaip visą pokyčių naštą darbuotojams sušvelninti“, – sakė jis.

Pagreitino ketvirtąją pramonės revoliuciją

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius taip pat kalbėjo apie pokyčius. Jis pritarė išsakytai nuomonei ir teigė taip pat manantis, jog ateityje fizinės prekybos vietų mažės, žmonės taupys laiką ir daugiau dirbs nuotoliniu būdu.

„Manau, kad čia ir yra mūsų pridėtinė vertė, kaip Lietuvos, nes mes esame gana gerai apsirūpinę internetu, jo greičiu, bet reikia, žinoma, nesustoti investuoti į tai.

Taip pat mes galime būti mini Kinija gamybos srityje, nes, kaip matome, tiekimo grandinės trumpėja, o pandemija tik pagreitino ketvirtąją pramonės revoliuciją, žinoma, jau reikia galvoti ir apie penktą bei šeštą, kuri visai ne už kalnų, bet manau, šis virsmas yra labai svarbus mums, kad būtume tame traukinyje“, – kalbėjo jis.

Taip pat V. Janulevičius pridūrė, kad šiandien dėl tiekimo grandinių trumpėjimo Lietuvos pramonės sulaukia vis daugiau užsienio kompanijų užklausų.

„Vis daugiau kompanijų šiandien kreipiasi į mūsų įmones ir, tikiuosi, kad tai nėra atsitiktinis laikinas dalykas, o tai yra didžiųjų ES šalių sisteminis požiūris. Tos užklausos auga visose srityse, tiek apdirbamojoje pramonėje, tiek gamyboje, tiek aptarnavime ir, tikiuosi, kad dabartinis judesys iš jų pusės bus nuoseklus, o mes sugebėsime juos aptarnauti be duoti tinkamą ir greitą dėmesį“, – pasakojo jis.

Paklaustas, ar nauji užsakymai šiandien Lietuvos pramonės įmonėms gali kompensuoti praradimus, patirtus dėl COVID-19, jis teigė, kad tai jau vyksta.

„Nauji užsakymai mums padeda atstatyti prarastą potencialą, kuris buvo prarastas nuo kovo galo iki birželio mėnesio ir faktas, kad mums su eksportu būtų labai gerai pasiekti praėjusių metų rodiklius, bet tai, matyt, būtų sunku, ir jei pramonės ar eksporto krytis nebus didesnis nei prognozuojamas, sakyčiau, tada tai bus labai gerai suvaldytas dalykas“, – sakė V. Janulevičius.

Komentarai ()