Jau galime aptikti egzoplanetas ir kitose galaktikose? Mokslininkai aštrina metodus ir jau pasiekė neblogų rezultatų ()
Pirmą kartą aptikta egzoplaneta už Paukščių Tako ribų. Na, gal ne visai pirmą kartą, ir ne visai aptikta, bet ar tai trukdo skambiai antraštei? O iš tiesų atradimas toks.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Apskritai egzoplanetas aptinkame daugiausiai netiesioginiais būdais – per jų poveikį savo žvaigždėms, jų judėjimui ar regimajam šviesiui.
Šie metodai tinka mūsų Galaktikoje, kur galime ilgai ir detaliai stebėti pavienes žvaigždes. Kitose galaktikose taip detaliai stebėti neišeina; tiesa, prieš porą metų buvo paskelbti įtarimai, paremti gravitacinio lęšiavimo matavimais, kad tolimoje galaktikoje yra milijardai planetinės masės objektų, nesisukančių aplink žvaigždes, o skrajojančių laisvai erdvėje. Bet konkrečios egzoplanetos už Paukščių Tako ribų kol kas nesame identifikavę.
Naujajame tyrime paskelbta apie galimą planetos aptikimą M51, arba Sūkurio galaktikoje. Tyrėjai stebėjo ten esantį rentgeno spindulių šaltinį M51-ULS-1, kurį sudaro juodoji skylė arba neutroninė žvaigždė ir aplink ją besisukanti įprasta žvaigždė. Rentgeno spinduliai sklinda iš labai kompaktiško regiono, tad tarp jo ir mūsų praskrendanti planeta gali visiškai užstoti spinduliuotę.
Būtent tokia situacija buvo pastebėta 2012 metų rugsėjį surinktuose stebėjimų duomenyse. Pritemimas truko apie tris valandas; jį galėjo sukelti Saturno dydžio planeta. Pritemimo metu nepakito objekto spektras – tai leidžia atmesti galimybę, kad rentgeno spinduliuotė sumažėjo dėl medžiagos pokyčių prie pat šaltinio arba dėl žvaigždės praskridimo.
Aišku, iš vieno tranzito nustatyti, ar tai tikrai planeta, neįmanoma, bet tolesni dedikuoti šaltinio stebėjimai leistų tokią hipotezę patikrinti. Apskritai būtent rentgeno spinduliuotės šaltiniai dėl savo kompaktiškumo gali būti geriausia vieta ieškoti planetų kitose galaktikose.
