Maždaug pirmaisiais mūsų eros metais Egipte gyvenęs berniukas susirgo ypač sunkia liga (veikiausiai pneumonija) ir, jos nugalėtas, mirė. Vaiko kūnas buvo paruoštas mumifikuoti ir laidoti: kai kurie vidaus organai pašalinti, o kas liko – susukta į drobę. Mumijos veido vietoje buvo pritvirtintas berniuko portretas.

Graikų ir romėnų viešpatavimo laikais, maždaug I–III a. po Kr., piešti mumijų portretus buvo populiari tradicija kai kuriose egiptiečių bendruomenėse. Tik kyla klausimas, ar tie portretai buvo tikslūs? Norėdami į jį atsakyti, Austrijos ir Vokietijos mokslininkai nuskaitė pirmiau minėto berniuko kūną kompiuterinės tomografijos metodu ir, pasitelkę skaitmenines technologijas, pagal gautą atvaizdą atlikto trimatę jo veido rekonstrukciją.

Kaip rašoma portale livescience.com, mumijos portretas gana tiksliai atitiko rekonstruotą trimatį vaizdą, bet vienas skirtumas matėsi akivaizdžiai: senovės dailininkas pasistengė, kad 3 arba 4 metų vaikas atrodytų vyresnis.

„Portretui suteikti vyresnio veido bruožai, ir taip veikiausiai padaryta dėl tuo metu priimtinų kanonų“, – samprotavo mokslininkų komandai vadovavęs Andreasas Nerlichas, Vokietijos Miuncheno akademinės klinikos Patologijų tyrimų instituto direktorius.

Vienintelis portretas, deja, negali būti laikomas įrodymu, kad Egipto dailininkai, piešdami mumijų portretus, mirusį žmogų stengdavosi pasendinti.

Vaiko dydžio mumija

Iš maždaug tūkstančio Egipte rastų mumijų portretų, datuojamų graikų–romėnų laikotarpiu, tik apie šimtas tebėra pritvirtinti prie mumijų. Pirmą kartą vykdydami projektą, kurio tikslas – palyginti senovės Egipto laikus siekiantį mažo berniuko mumijos portretą su mumijos veido rekonstrukcija, mokslininkai kaip tyrimų objektą pasirinko maždaug 1880 metais netoli Havaros piramidės, esančios į pietvakarius nuo Kairo, rastą berniuko mumiją. 78 centimetrų ilgio mumija, datuojama laikotarpiu nuo 50 m. pr. Kr. iki 100 m. po Kr., šiuo metu laikoma Miuncheno Egipto muziejuje.

Mumija buvo nuskenuota kompiuterinės tomografijos metodu. Pagal gautą atvaizdą ir šviečiant rentgeno spinduliais 1984 metais gautų rezultatų analizę mokslininkai sukūrė trimatį berniuko kūno modelį. Kompiuterinė tomograma parodė, kad mumifikuojant kūną buvo pašalintos galvos smegenys, taip pat kai kurie pilvo srityje esantys organai. Ši praktika buvo įprasta senovės Egipte. Vaiko amžius buvo nustatytas atsižvelgiant į kaulų ir dantų išsivystymą. Kad berniuko mirties priežastis – pneumonija, mokslininkų įsitikinimu, byloja kompiuterinėje tomogramoje matomi plaučių audinio pakitimai.

Mokslininkai išstudijavo ir berniuko veidą. Portrete pavaizduoto vaiko plaukai garbanoti, supinti į dvi galvą juosiančias kaseles.

„Vaikas turėjo plačias rudas akis, ilgą, siaurą nosį, nedidelę burną ir putlias lūpas. Jam ant kaklo užkabintas nedidelis medalionas“, – rašoma tyrimo ataskaitoje.

Rekonstruodami apytikslį odos storį, mokslininkai kliovėsi tuo, kas būdinga šiuolaikiniams 3–8 metų vaikams. Labiausiai buvo remiamasi kaukolės ir dantų forma. Visgi odos ir plaukų spalvą, taip pat sušukavimo manierą teko perimti iš piešinio.

Gauta veido rekonstrukcija buvo stulbinamai panaši į portretą: kaktos ir akių dydis, taip pat atstumas nuo nosies iki burnos visiškai sutapo.

„Skirtumų pavyksta pastebėti tik lyginant tarpuakį ir burnos angą. Ir viena, ir kita vieta portrete yra siauresnė nei rekonstruotame atvaizde“, – nurodoma tyrimo ataskaitoje.

Kadangi portretas ir mokslininkų gautas atvaizdas tokie panašūs, peršasi išvada, kad dailininkas darbavosi visiškai prieš pat berniuko mirtį arba iš karto jam mirus.

Vis dėlto toks tikslumas nėra būdingas visiškai visiems mumijų portretams. Ankstesni tyrimai, kurių objektais tapo suaugusių žmonių mumijos, parodė, kad vieni portretai buvo net labai realistiški, tačiau kiti – jokiu būdu ne. Pavyzdžiui, vieno senyvame amžiuje mirusio vyro mumijos portretas – to vyro jaunystės laikų atvaizdas. Rasta ir tokių mumijų, prie kurių pritvirtinti visai kitų asmenų portretai.

Komentarai ()