Komunikacija su tarpžvaigždiniais palydovais: pasiūlytas metodas, kaip susekti ir užfiksuoti silpnus jų siunčiamus signalus ()
Planuojamas projektas Breakthrough Starshot turėtų į artimiausią Saulei žvaigždę išsiųsti spiečių mažyčių zondų. Kitos tyrėjų grupės vysto ir daugiau panašių projektų. Vienas svarbus iššūkis, kurį joms reikės įveikti – duomenų gavimas iš zondų. Mažyčius kosmose išsibarsčiusius prietaisus susekti ir užfiksuoti silpnus jų siunčiamus signalus gali būti sudėtinga.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Naujame tyrime nagrinėjamos šio uždavinio sprendimo galimybės. Šiuo metu kosminės misijos su Žeme bendrauja per NASA Giliojo kosmoso tinklą (Deep Space Network) ir analogiškus kitų agentūrų tinklus – radijo antenas, išdėliotas visoje Žemėje. Ryšiams su tarpžvaigždiniais zondais palaikyti tokio tinklo tikrai nepakaks.
Kaip ir galima tikėtis, kuo zondas mažesnis, tuo su juo komunikuoti sudėtingiau, nes zondo dydis apsprendžia ir galimą radijo siųstuvo galingumą.
Geriausias ryšių metodas, tyrėjų teigimu, yra zondui siųsti duomenis beveik Morzės kodu – trumpais žybsniais, kurių paleidimo laiko moduliacija koduotų informaciją. Tuo tarpu Žemėje šiuos žybsnius galėtų gaudyti dedikuoti regimųjų spindulių teleskopai.
Šis tyrimas turėtų padėti geriau parinkti tarpžvaigždinių zondų parametrus, kurie leis išgauti didžiausią naudą – ir kelionės trukmės, ir surenkamų duomenų prasme.
Tyrimo rezultatai arXiv.