Kodėl ne visi primatai evoliucionavo į protingas būtybes kaip žmones?

Mes dažnai beždžionę asocijuojame kaip nelabai protingą padarą,bet iš esmės manau reiktų mus taip vadint.Žmogus,tai maras žemės,sunaikins viską,ką pajėgs sunaikinti,net patys save.Žmogaus evoliucija senai pasibaigė ir ne už kalnų laikai,kai vėl sulysim į urvus arba sulipsim ant medžio,bet deja mes ten jau nebeišgyvensim.Tad manau žmonijos saulėlydis ne už kalnų.Klausymas tik vienas,ar galės nedaug individų išlikę vėl po ilgo laiko tarpo sukurt civilizaciją,o gal taip ir sukasi ratu,degradacija,po to vėl pakilimas.

Geras straipsnis. Tikrai visuomenėje įsišaknijęs įsitikinimas tarytum tas technologinis protas ir tokia civilizacija, kokia yra pas žmones, yra evoliucijos viršūnė. Tarsi evoliucija eitų linija, kur startas bakterijos, o finišas kosminiai laivai. O paskui ant tokoio įsitikinimo stato ir visokias fantazijas apie nežemiškas civilizacijas ir pan. Jei taip būtų, tai būtų tada toks protas ne kartą savarankiškai iševoliucionavęs ir iki žmogaus. Pavyzdžiui akis evoliuciojoje yra atsiradusi savarankiškai ne vieną kartą, kojos irgi. O protas (toks, koks pas žmones, technologinis. Nekalbu apie delfinus, skruzdes ir dauguma kitų gudrių gyvūnų) matyt reikalauja per daug neįtikėtinų sutapimų ir salygų. O net imant jau iševoliucionavusio Homo sapiens rūšies istoriją, jau turinčio ugnį, primityvius akmeninius įrankius, kuri skaičiuoja apie ~300k egzistavimo metų, beveik visą savo gyvavimo laiką praleido akmens amžiuje kaip laukinis klajoklis. Žemdirbystė ir sėslus gyvenimas - be ko yra neįsivaizduojama civilizacija ir technologinė pažanga - atsirado tik prieš ~10k metų. Kitaip sakant ~97% savo rūšies gyvavimo laiką žmogus buvo klajoklis medžiotojas-rinkėjas. Kas perša išvadą, kad toks reiškinys kaip žemdirbystė taip pat neatrodo kaip "natūrali proto evoliucija", o labiau tam tikrų aplinkybių sąlygotas veiksnys, kuris privertė tuos laukinius klajoklius žmones užsiimti žemdirbyste. Jei tų aplinkybių nebūtų, būtumėm sau ir toliau klajokliai laukiniai...

reikia ne tik proto, bet ir civilizacijos. Šiuolaikiniai žmonės užauginti beždižionių turbūt užtruks vieną kitą amželį, kol atras gudresnį įrankį, nekalbant jau apie ratą. O civilizaciją turbūt sunku sukurti be pakankamo gyventojų kiekio teritorijoj, maisto ir t.t.

, žemdirbystė yra kultūrinis palikimas, o ne smegenų evoliucija. T.y. žmonija šį amatą išrado (sukūrė), o vėliau žinias apie tai perdavė ateities kartoms. Jeigu vaikus natūralioj aplinkoj užaugintum neperduodamas jiems jokio kultūrinio palikimo, jie nei apie žemdirbystę ką žinotų, nei apie bendravimo kalbą. Visa tai reikėtų susikurti iš naujo (net ir turint šiandieninio žmogaus smegenis). O tai reiškia žaidimą nuo pradžių: kol kas nors pastebės, kad iš į dirvą nukritusios sėklos išauga toks pat augalas, kurio sėkla nukrito. Kai kuri "kultūrinio pobūdžio" informacija gali būti ir paveldima - perduodama genais. Na pvz. ką tik išsiperėję paukščiai danguje sugeba matyti pavojų. Berods su žąsimis žiūrėjau eksperimentą, kai virš ką tik išsiritusių paukščiukų buvo atvaizduojami skrendančių žąsų siluetai - paukščiukai lizde ima triukšmauti laukdami maisto. Bet kai tas siluetas "skrenda atbulomis", kas jau paukščiukui primena erelį ar kitą grobuonį, tai paukščiukai lizde susigūžia, nebetriukšmauja. Kažkokie kalnų ožiai (ar kažkas panašaus) ką tik gimę jau žino, kad nuo liūto reikia bėgti ir kopti ant kuo statesnio "skardžio" - ten kur jie jaučiasi pakankamai komfortiškai, o vat grobuonis ten neturi jokios galios. O ar žmogus turi tokių "genetinių palikimų", tai jau nežinau. Visgi daugiausia naudojamės kultūriniu palikimu. Na kiek prisimenu mažas bijodavau tamsos. Tai jei artima aplinka tokių baimių nesukūrė, tai gal būt tai yra genetinis palikimas - tamsoje slepiasi grobuonys, tad saugiau likti namuose prie šviesos.

Aš tai kartais pagalvoju apie tai, ko mes iš tiesų nežinome Na pvz. kalbant apie žmogų reikėtų išskirti vieną esminį dalyką (pranašumą) - sąmoningumą. Jeigu paimsime visatos evoliuciją, tai pirmiausia*** radosi dujų telkiniai (vandenilis, helis), iš kurių susiformavo saulės (vienas draugas labai nustebo, kai pasakiau, kad yra daugiau saulių - ne tik šita ). Baigdamos savo gyvenimus saulės sprogdavo ir "pagamindavo" kitus elementus (nebepamenu kelis). Dar didesnės saulės sprogdavo kaip supernovos, kurios pagamindavo dar didesnę įvairovę cheminių elementų. Jeigu atmintis neapgauna, tai būtent supernovos sukūrė sąlygas atsirasti DNR Taigi po šių sprogimų visatoje prasidėjo nauja era: dujos (H, He) virto "akmenimis", iš kurių susiformavo tokios planetos kaip Žemė. Sekančiame etape toje Žemėje iš visų tų žvaigždžių dulkių susiformavo gyvybė. Iš tiesų tai jau buvo kažkas tokio WOW. Po to jau seka gyvybės evoliucija: atsiranda daugialąsčiai organizmai, organų sistemos, vystosi sudėtingas protas - visiškai kažkas naujo. Jeigu ankstesniame etape gyvybė reaguodavo tik į tam tikrus signalus (kaip kad vienaląsčių organizmų judėjimas šviesos link), tai šitas protas jau sugeba vertinti aplinką gerokai detaliau: ne tik į kurią pusę palankiau eiti, bet ir kaip eiti. Tad tas vandenilis ir helis, veikiamas visų tų fizikos dėsnių, "evoliucionuoja" iki sąmonės. Ir tik per ~13.7mlrd. metų (su sąlyga kad tai neįvyko kur nors kitur anksčiau). Turint omenyje, kad visata yra "kūdikio stadijoje" (jai dar "liko" milijardų milijardų... milijardai metų), tai sąmonė turbūt nėra paskutinis susižavėjimą keliantis produktas. Tad man ir smalsu, kas tai galėtų būti Gal ir ne "savam kailyje", bet kaip "žvaigždžių dulkės" pasieksime ir tuos etapus.

Žinoma, tą ir norėjau pasakyti Žmogaus rūšis egzistuoja jau ~300 000 metų. Tačiau žemdirbystę atrado tik prieš ~10 000 metų. Ir kalbu būtent apie žmogaus rūšį (Homo sapiens) anatomiškai prieš 300k metų jie buvo beveik kaip mes, įskaitant ir smegenų tūrį. Neįtraukiu protėvių, kurie nesiskaitė žmonės (pvz Homo erectus, kurie taip pat turėjo primityvius įrankius ir ugnį). Vien genetinės evoliucijos neužtenka norint, kad išsivystytų civilizaciją su kompiuteriais ir kosminiais laivais. Klausimas kiek šiolaikiniam žmogui jei užaugtų džiunglėse sugebėtų vėl pasiekti tokią civilizaciją. Žinoma, labai daug kas priklauso nuo aplinkybių, šiuo metu jau kitokia aplinka nei buvo prieš 300k metų ir nebepalyginsi. Bet tarkim, jei filosofiškai sugalvoti tokį scenarijų, kad šiolaikinio žmogaus kūdikius nusiųsti laiko mašina prieš 300k metų, ir augtų identiškom sąlygom ir "timeline" kaip vystėsi žmonija, tai manau, kad greičiau sukurtų civilizaciją. Vis tik evoliucija padarė savo ir yra likę ir genuose šiokios tokios informaicjos kuri pakoreguotų ir siekius. Bet aišku, čia tik spėlionės, kurių niekada nebus įmanoma įrodyti praktiškai

Čia va ir yra tas "linijinio" evoliucijos suvokimo pavyzdys, kurį kritikuoja straipsnyje ir kritikuoju aš. 1. Didžioji dalis vienaląsčių neevoliucionavo į daugialąsčius, o evoliucionavo visai kitom kryptim ir nemanau, kad jie dėl to kažkaip turėtų būti laikomi mažiau sėkmingi. Tuo labiau, kad mes, daugialąsčiai, negalėtumėme iš vis egzistuoti jei šalia neegzistuotų įvairių rūšių vienaląsčių, kurie palaiko mums gyvybę. Tad mūsų, daugialąsčių, vertinimas sakyčiau labai šališkas Jei tie kvadriljonai vienaląsčių turėtų balsą, pasisakytų kiek kitaip kas yra "sėkminga evoliucija". 2. Ta "gyvybė" ir "sąmonė" nėra visatos evoliucija, o tiesiog kažkokios vienos planetėlės neįprastas darinys. Žvaigždės sėkmingai sproginėtų, o visata sėkmingai plėstųsi nepriklausomai nuo to ar toje Žemės planetoje susiformavo kažkokie dariniai ar ne. Yra daugybė planetų su daugybė kitokių įdomių fizikinių ir cheminių darinių ir procesų.

Čia aš daugiau iš "timelapse" kampo žiūrėjau: kaip H ir He sukūrė sąmonę. Čia tarsi akmuo parašytų dainos žodžius ir dar sudainuotų tą dainą O ką dar gali tas akmuo? Va kas man žadina smalsumą Aš vis pagalvoju apie viską apimančią sąmonę: protą dydžio sulig visa visata. Tokį galingą ir išmintingą, kad sugeba pasinaudoti visos savo evoliucijos "išgyventais duomenimis": ji tarsi dievas matė visų mūsų gyvenimus, susikrovė mūsų visų patirtį ir išmintį, visų tų dalykų kurie vyko... O tada visata pagalvoja: sukūriau tiek daug skirtingų scenarijų, suvirškinau tiek daug informacijos, bet vis tiek neradau gyvenimo prasmės

Vieną aspektą pamrištate, kad ir žmonės Lietuvoje ar šiaip vakarų pasaulyje - įgrūda visus į mokyklą, išmoksta plius minus kalbėti, rašyti, bet ar dauguma jų protingi? 40% taip ir neišmoksta nei patys spręsti problemas, nei interpetuoti informacijos, ją analizuoti. Priminė man britų eksperetimentą, kai surinko ten 20 ar daugiau britų, ir įkurdino juos senoviniame klajoklių kaime, su tuometiniais visais įrankiais (na gal prieš 20 000 metų) ir turtu (kailiai). Na ir vienintelė užduotis buvo išgyventi mėnesį ar du. Po poros dienų pradėjo kištis eksperimeto autoriai, nes pastarieji ne tik ugnies neužsikūrė (po poros valandų bandymo net nebandė), bet ir vandens geriamo šaltinio nesusirado. Iš esmės būtų išmirę labai greitai arba iš troškulio, arba nuo šalčio. Mano išvada, kad visuomenė laikosi ant mažo kiekio protingų žmonių, kurie ir sprendžia problemas, sugeba organizuoti darbus ir įdarbinti tuos, kurie iš tikrųjų nepasižymi protiniais gabumais, ir labai labai maža dalis yra tie, kurie sugeba iš tikrųjų kurti technologinius ar kultūrinius proveržius. Kadangi populiacijo išaugo, išgyvenamumas irgi, tai vis daugiau lieka ne tik fiziškai labai stiprių, bet ir protingų, bet didžioji dalis klausimas ar protingesni už kai kurias rūšis beždžionių, tiek kad išmokyti geriau, ir mums juos suprasti lengviau, nes panašiai reiškiame save. Bet kai pasižiūri kad dabar net kates ar šunis išmoko su paspaudžiamais mygtukais bendrauti su žmogumi net ir sakiniais, tai vis mažiau norisi tikėti kad kiekvienas žmogus yra protingas. Bandė istoriškai aiškinti, kad gyvūnai nesapnuoja, nesupranta, kad jis yra ar pan., bet kuo toliau, tuo daugiau tokių prielaidų paneigiama.

Aš nepasakyčiau, kad žmogus protingas ar durnas vein dėl to, kad moka įžiebti ugnį su pagaliukais. Prieš 20k metų gal tai ir buvo viena svarbiausių išgyventi padedančių žinių, bet šiais laikais tai tėra tiesiog šiaip įdomus hobis, didelės praktinės reikšmės neduodantis. Labai svarbų vaidmenį dar vaidina darbų pasidalijimas. Vargu ar labai ten jau geriau būtų populiacijai jei mes visi dabar mokėtumėme sukurti ugnį trindami pagaliukus ir išmanyti kaip geriausia susimedžioti grobį. Mums to nereikia - ugnį įsižiabiam su žiebtuvėliu, o "grobį" nusiperkame maximoje. Užtat vietoje mokymosi medžioklės ir ugnies kūrimo meno, mes savo laiką galim skirti mokydamiesi pavyzdžiui programavimo ar fizikos. Vienas iš pagrindinių dalykų dėl kurių pasiekėm tokio lygio civilizaciją yra tai, kad išmokom pasidalinti darbus. Dėl to proto tai sunku apibrėžti kas protingas, kas durnas. Labai jau subjektyvūs terminai, o ir sritys būna įvairios. Manau, kad pavyzdžiui tarp kokių nors automechanikų būtų nemažai žmonių, tikinčių kokiom durnom sąmokslo teorijom, neturinčių kritinio analitinio mąstymo ir šiaip iš pažiūros man atrodančių kaip buki tipai. Bet kai sugestų mano automobilis, tai durnas ir bukas prieš juos jau būčiau aš

Jo aš čia taip irgi kartais pagalvoju... būtų neblogai iš visų tų durnių uždirbti bent po keletą eurų! Tada pats stoju į durniaus vietą, nes kažkaip nesigauna sukurti įtikinamos strategijos "how to" - ant tiek protingas, kad net durniaus pergudraut neišeina

sita "genetiniam lygyje" turi principe visi gyvunai, kur turi akis ar bent fotoreceptorius. cia tik reakcija i signalus ir i aplinkos komforta. sviesoje jautiesi komfortiskiau, nes geriau ja supranti. bet yra ir bezdzioniskas "genetinis palikimas". butent kuno proporcine struktura. skeleto ir raumenu balansas. pritaikyta laipiot medziais. vaikai megsta laipiot i medzius. nes augimo stadijoje tinkamas balansas. o paskui isilgeja galunes, perauga svoris nuo per gero maitinimosi. ir sitas kuno strukturinis balansas issiderina. pradedama iskritinet is medziu. ar jie suluzta nuo svorio. ir malonumas laipiot po medzius dingsta pasidaro nekomfortiska. as manau priezastys visai kitos. greiciausiai viska nuleme dazni globalus gaistrai, kai bezdziones siektiek isplito i zemyninius miskus. kur sausiau. pakliuvo i misku masyvus-aklavietes. ir turejo tiesiog islipt is medziu per prievarta. o kazkurioje bezdzioniu grupeje buvo sekminga mutacija adaptacijai ant zemes. ir ta mutacija buvo ne pedos. pirstu ar galuniu isilgejimos, o istvermes. didziosios bezdziones siaip gaudo mazasias ir suryja. o tam reikia ryt butent kaloringesni maista, but stipresniems ir isvystyt siektiek didesnes smegenis. taip kad mus zmonemis greiciausiai padare maisto rusis - mesa. o tada nuo mazesniu bezdzioniu ryjimo perejo i pamiskes ir i antzeminiu gyvunu gaudyma. mazuju bezdzioniu kiekiai nera begaliniai. paskui pakliuvo i miskus aklavietes ir perejo i labiau savanas-krumynus. nu ir taip evoliucionavo i didesni areala. prisitaike, pasidaugino ir paplito. o tie giminaiciai medziuose nu tiesiog liko ir tiek, nes buvo stipresni zemdirbyste cia ne prie ko isvis. cia "genetinis kerstas" - sunaikint medzius - nes ten gyvena stipresnes bezdziones kur mus is medziu ispurte va is cia vegetarizmo "jega" ir populiarumas nes vegetarai jauciasi nuskriaustaisiais genetiniam lygmeny... nepinavertiskumo jausma kompensuoja, nesugeba jo indentifikuot ------- "protingas zmogus" - sita savoka visai ka kita reiskia. kai mokama visiskai atsiribot nuo trukdanciu sasaju. sugebesit kas nors nuneigt?

manau gana durna isvada... per daug koncerviska sistema laikosi butent ant kiekio. proverziai nera savaiminis sugebejimas. tai reikiama - bet atsitiktine kombinacija. kuo didesnis kiekis - tuo daugiau sansu spontanines ivairoves atsiradimui. todel butina didint ir kieki. ne tik kokybe keliems "protingiausiems". ismokyt kate ar suni - sunkiau. bet proto potencialas gali but net didesnis kai kuriu gyvunu. bent jau kai kuriose srityse. pvz kaip mes isnaudojam sunu uosle. sunkiausia galbut parinkt reikiamu stimulu kombinacija ir proporcijas. kad smegenys treniruotusi mum reikiamas jungtis. kurias mes jau atpazistam. savo rusiai tai lengviausia atlikt, nes tu zinai per savo asmenine patirti reikiamus stimulus. suvokt ka patiria kate ar suo - sunkiau. o ten kokie skraidantys ar plaukiojantys gyvunai - isvis visa stimulu baze is esmes skiriasi greiciausiai... taip kad manau reikala suvoki kaip buhalteris, kuris galvoja kad igauna "dieviska proto jega" jei statistiskai nuciupo kazkiek daugiau resursu uz kitas bezdziones

nebutinai. tokiu buna tik dalis, durnu ir buku. kita dalis buna - "neparankus klientai", is kuriu daug neuzdirbsi.