Šiuo metu pasaulyje vykdomi 6 skirtingų vakcinų nuo COVID-19 3 fazės klinikiniai tyrimai – paskutinioji tyrimų fazė. Visų šių tyrimų tikslas yra palyginti vakcinos saugumą ir efektyvumą su placebu, interneto leidiniui „The Conversation“ rašo Kembridžo universiteto (JAV) veterinarijos chirurgė ir virusinės imunologijos klinikinių tyrimų vykdytoja Sarah L.Caddy.

Mokslinio žurnalo BMJ redaktoriaus pavaduotojas Peteris Doshi naujausioje ataskaitoje kelia klausimą: ką iš tiesų reiškia „efektyvi“ vakcina?

Pagrindinis visų šiuo metu vykdomų III fazės klinikinių tyrimų tikslas yra nustatyti, ar vakcina sumažina riziką, kad skiepytas asmuo sirgs simptomine COVID-19 forma. Tam, kad asmuo būtų registruojamas kaip užsikrėtęs COVID-19, tyrimo dalyvio tepinėlio PGR testas turės būti teigiamas, taip pat jam turės būti pasireiškę simptomai iš apibrėžto sąrašo – jie gali skirtis priklausomai nuo konkretaus tyrimo protokolo.

Šie simptomai gali būti nuo nestipraus galvos skausmo iki itin sunkios ligos eigos, reikalaujančios gydymo intensyvios terapijos skyriuje.

Kiekviename iš šių šešių klinikinių tyrimų naudojami skirtingi teigiamo ligos atvejo nustatymo reikalavimai. Jie leis paskaičiuoti, kiek COVID-19 susirgusių pacientų tikimasi turėti kontrolinėje tyrimo grupėje (grupėje, kuriai priklausantiems pacientams suleidžiama ne tiriamoji, o kaip placebas naudojama vakcina).

Pavyzdžiui, „Moderna“ vakcinos klinikinio tyrimo protokole laikomasi prielaidos, kad per šešis mėnesius COVID-19 simptomai išsivystys vienam iš 133 žmonių.

Jeigu vakcinos efektyvumas sieks 60 procentų, tuomet sudėtinga statistinė analizė rodo, jog iš 30 000 tyrimo dalyvių turėtų susirgti tik 151 pacientas, kad būtų aišku jog pasiekiamas būtent toks efektyvumo lygis.

Susirūpinimą keliantys dalykai

Kilo susirūpinimas, kad laikantis tokio klinikinių tyrimų protokolo nebus įmanoma pasakyti, ar vakcina geba apsaugoti nuo sunkios ligos formos ar mirties.

Ir iš tiesų, šių pirmųjų klinikinių tyrimų projektas pirminėje analizėje nediferencijuoja lengvų COVID-19 atvejų nuo sunkių, tačiau tam yra labai akivaizdžios ir aiškios priežastys ir dėl to nereikėtų per daug kvaršinti sau galvos.

Taip yra paprasčiausiai dėl to, kad nuo COVID-19 miršta gerokai mažiau žmonių nei yra pacientų su lengvais šios ligos simptomais. Norint įrodyti, kad vakcina apsaugo konkrečiai nuo sunkių ar mirtinų atvejų, reikėtų atlikti kur kas platesnės apimties tyrimus.

O kadangi tyrimuose jau dabar dalyvauja dešimtys tūkstančių pacientų, šiuo metu tokio tikslo siekimas nėra realistiškas.

Apsaugojimo nuo sunkių atvejų ir mirčių tyrimas kainuotų kur kas daugiau pinigų ir užtruktų daugiau laiko. Taigi, pirmųjų III fazės klinikinių tyrimų projektuose teko ieškoti balanso tarp gebėjimo parodyti, kad vakcina užtikrina tam tikro lygio apsaugą ir gebėjimo kaip galima greičiau pateikti tyrimų rezultatus.

Be to, nors ligos eigos sunkumo vertinimas nėra šių tyrimų tikslas, visi vykdomi klinikiniai tyrimai taip pat akylai vertina kiekvieno jų tyrimo dalyvio COVID-19 ligos eigos sunkumą. Mat ir iš tokių duomenų galima daryti vertingų išvadų, net jei nepasiekiami statistinio reikšmingumo kriterijai.

Dar vienas klausimas, kuris buvo keliamas kalbant apie III fazės klinikinius tyrimus, yra faktas, jog žmonės, kuriems apsauga nuo koronavirusinės infekcijos reikalinga labiausiai – senjorai ar žmonės su sutrikusiu imuninės sistemos veikimu – nėra kviečiami dalyvauti tokiuose tyrimuose.

Tačiau taip yra daroma dėl to, kad tai yra įprasta bet kurių klinikinių tyrimų praktika ir tai neturėtų stebinti. Visgi kartu tai reiškia, kad tyrimo vykdytojų gautos išvados apie vakcinų efektyvumą galimai nebus taip tiesiogiai pritaikomos žmonėms, kurie nebuvo kviečiami dalyvauti šiame tyrime.

Visgi sukurti vakciną, kuri geba nuo užsikrėtimo ir ligos perdavimo apsaugoti sveikus suaugusius žmones yra labai svarbu, mat tokiu būdu nuo užsikrėtimo būtų saugomos ir labiau pažeidžiamos asmenų grupės.

Labai svarbu suvokti dabar vykdomų klinikinių tyrimų apribojimus, tačiau tie apribojimai neturėtų būti vertinami kaip labai didžiulės klaidos ar trūkumai. Kiekvieno klinikinio tyrimo tikslas yra ištirti tam tikrą populiacijos poaibį ir pagal gautus rezultatus prognozuoti, kas nutiktų populiacijai, taikant jai tokį patį gydymo būdą.

Ir vienintelis būdas neklystamai nustatyti tikslų vakcinos efektyvumą yra paskiepyti absoliučiai kiekvieną populiacijos atstovą. Dėl to tikimasi, kad koronaviruso vakcinų tyrimai truks dar daugelį metų ir papildys mūsų žinias bei stiprins medikų gebėjimą suvaldyti virusą.

Komentarai ()