Pirmą kartą Jupiterio atmosferoje užfiksuoti aitvarai - tokie patys reiškiniai vyksta ir Žemėje (1)
Aukštutinėje Žemės atmosferoje kartais nutinka įvairūs trumpalaikiai žybsniai, vadinami aitvarais (angl. sprites), aitvarų halais (sprite halos) ir elfais (elves). Juos sukelia žaibai, kurių elektrinės iškrovos sužadina azoto molekules virš debesų, ir šios trumpam ima spinduliuoti.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Aitvarų – vertikalių šviesos juostų – egzistavimas žinomas bent nuo XIX a. pabaigos, bet nufotografuoti pavyko tik apie 1990-uosius. Pagrindinė kliūtis – trukmė: aitvarai trunka vos kelias milisekundes. Dabar pirmą kartą aitvarai užfiksuoti Jupiterio atmosferoje.
Juno zondo duomenyse aptikti 11 trumpalaikių žybsnių, kurių šviesis nyksta 1,4 milisekundžių laikotarpiu. Jų šviesa atitinka sužadintų vandenilio molekulių spektro linijas. Visi žybsniai kilo panašiame aukštyje – 260 km aukščiau, nei lygis, kuriame atmosferos slėgis atitinka Žemės paviršiaus slėgį. Žybsniai susiję su žemiau vykusiais žaibų išlydžiais, taigi iš principo yra tokie patys reiškiniai, kaip ir Žemėje.
Tyrimo rezultatai publikuojami JGR Planets.
