COVID-19 susirgusiems pacientams pasireiškia daug sunkių simptomų. Patys mįslingiausi – keisti neurologiniai pakitimai, diagnozuojami daugeliui pacientų.

Staigus skonio ir kvapo jutimų praradimas buvo vienas pirmų neįprastų COVID-19 simptomų. Susirgusieji taip pat patyrė insultų, priepuolių, smegenų tinimą (encefalitą). Kai kuriems pacientams pasireiškė sumišimas, kliedesiai, svaigulys ir koncentracijos sutrikimų, rodo pranešamų atvejų analizė.

Ne vieną mėnesį medikai mėgina suprasti šią ligą ir daugybę jos pasireiškimo formų, kurios, rodos, paveikia smegenis būdais, kurių medikai negali galutinai paaiškinti.

Siekdami susisteminti sparčiai didėjantį informacijų kiekį du neurologai atliko analizę mokslinių tyrimų, kurių metu siekta tirti COVID-19 poveikį normaliai smegenų funkcijai, kurią galima išmatuoti elektroencefalogramos metodu. Šio tyrimo metu fiksuojama skirtingų žmogaus smegenų dalių elektrinė veikla. Paprastai šis tyrimas atliekama ant žmogaus galvos uždėjus elektrodus.

Atlikdami šią analizę mokslininkai susistemino beveik 620 COVID-19 pacientų, minėtų 84-iuose moksliniuose tyrimuose, duomenis, kurie buvo skelbiami kolegų recenzuojamuose žurnaluose ir specializuotose duomenų bazėse, į kurias moksliniai darbai įrašomi prieš publikavimą. Visais šiais atvejais buvo nurodomi elektroencefalogramos duomenys.

Šio tyrimo rezultatai leidžia manyti, kad pacientams pasireiškė tam tikra su COVID-19 siejama encefalopatija – galvos smegenų funkcijos sutrikimas. Maždaug du trečdaliai šių pacientų buvo vyrai, kurių vidutinis amžiaus – 61 metai. Kai kurie jų turėjo gretutinių ligų, kaip antai, demencija, kurios galėjo turėti įtakos elektroencefalogramos rezultatams, į ką mokslininkai atsižvelgė analizuodami rezultatus.

Tarp 420 pacientų, kuriems buvo atlikta elektroencefalograma, dažniausia priežastis, paskatinusi gydytoją atlikti šį tyrimą, buvo pakitusi paciento psichinė būsena. Maždaug dviem trečdaliams tokių pacientų pasireiškė kliedesiai, įvyko koma arba jie patyrė tam tikrą sumišimą.

Maždaug 30 proc. patyrė priepuolį, kuris paskatino jų gydytoją atlikti elektroencefalogramą. Nedidelei daliai pacientų kilo kalbos problemų. Kitiems staiga sustojo širdis, dėl ko galėjo sutrikti smegenų aprūpinimas krauju.

Pacientų elektroencefalogramos atskleidė visą spektrą smegenų veiklos pakitimų, įskaitant ritmo pakitimus ir epilepsinius priepuolius primenančios veiklos padidėjimą. Dažniausias pakitimas buvo smegenų bangų sulėtėjimas, kas rodo bendrą smegenų veiklos disfunkciją.

Kalbant apie COVID-19, toks pakitimas gali būti plataus masto uždegimo padarinys, žmogaus imuninei sistemai mobilizuojant savo atsaką, arba tai gali būti sumažėjusio kraujo pritekėjimo į smegenis rezultatas, jeigu yra sutrikusi širdies ir plaučių funkcija.

Kalbant apie lokalų poveikį, trečdalis visų pakitimų buvo nustatyta kaktinėje skiltyje – toje smegenų dalyje, kuri yra atsakinga už loginį mąstymą ir sprendimų priėmimą. Kaktinė smegenų dalis taip pat reguliuoja mūsų emocijas, kontroliuoja mūsų elgesį ir yra susijusi su mokymusi ir dėmesiu.
„Šie rezultatai mums rodo, kad turėtume atlikti elektroencefalogramas platesniam ratui pacientų, o taip pat atliktų kitų tipų smegenų tyrimų, kaip magnetinis rezonansas ar kompiuterinė tomografija, kurie leis išsamiau ištirti kaktinę skiltį“, – sakė vienas iš tyrimo autorių, Hjustone veikiančio Beiloro medicinos koledžo neurologas Zulfi Haneefas.

Laiku atlikta elektroencefalograma padės patvirtinti COVID-19 diagnozę ir numatyti galimas komplikacijas. Šis tyrimas gali padėti gydytojams stebėti ilgalaikes COVID-19 komplikacijas ir nustatyti ilgalaikį poveikį paciento smegenų funkcijai.

Deja, kol kas šie rezultatai aiškiai nenurodo, kaip retai ar dažnai tokie smegenų bangų sutrikimai pasitaiko platesnėje populiacijoje, nes šio tyrimo metu analizuoti duomenys tik tų pacientų, kuriems buvo atliktos elektroencefalogramos.

Tačiau šie rezultatai prisideda prie dabar gaunamų vis gausesnių įrodymų, kad naujasis koronavirusas gali turėti rimtą poveikį neurologinei sveikatai. „Būtina atlikti daugiau tyrimų, tačiau šie rezultatai mums rodo, kad būtina sutelkti dėmesį į šias sritis, – sakė Z. Haneefas. – Su kaktine smegenų skiltimi susiję elektroencefalogramos pakitimai, rodos, yra dažni tais atvejais, kai dėl COVID-19 išsivysto encefalopatija. Siūloma tai laikyti potencialiu biožymeniu, jeigu tai bus sistemingai fiksuojama.“

Tebesitęsiant koronaviruso pandemijai, medikai vis labiau supranta, koks rimta liga COVID-19 yra, nes dalis pacientų ligos simptomus jaučia dar ilgą laiką po diagnozės.

„Labai daug žmonių mano, kad susirgs, pasveiks ir viskas vėl bus, kaip buvo, – sakė Z. Haneefas. – Tačiau šie rezultatai rodo, kad gali būti ilgalaikių problemų, ką mes jau anksčiau įtarėme, o dabar gavome tvirtesnių to įrodymų.“

Šis mokslinis tyrimas buvo aprašytas žurnale „Seizure: European Journal of Epilepsy“.

Komentarai ()