Vandens pėdsakai Marso meteorite: aiškėja, iš kur jis ten radosi (29)
Vanduo į Žemę atkeliavo su meteoritais ir kometomis, kai planeta jau buvo susiformavusi. Į Marsą turbūt taip pat. Bent jau taip įprastai aiškinama vandens kilmė uolinėse planetose, kurios formavosi arčiau Saulės, nei vadinamoji sniego linija, už kurios vandens garai susikondensuoja į ledą. Visgi kai kurie mokslininkai teigia, kad vanduo planetose galėjo atsirasti dar formavimosi metu, kartu su įvairiomis uolienomis.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nauja Marso meteorito analizė sustiprina antrąją hipotezę. Prieš keletą metų Sacharoje atrastas meteoritas NWA 7533 atskrido iš Marso; jį sudaro įvairių uolienų fragmentai, o seniausios uolienos yra net 4,4 milijardo metų. Tai yra seniausi žinomi Marso uolienų pavyzdžiai, kuriuos įmanoma detaliai ištirti.
Spektroskopinė analizė parodė, kad meteorite esama oksidų – mineralų, reikšmingai sąveikavusių su deguonimi. Labiausiai tikėtina oksiduojanti aplinka yra vanduo, taigi galima pagrįstai teigti, kad prieš 4,4 milijardo metų Marse būta skysto vandens. Nors jau seniai aptikta daug vandens pėdsakų Marso paviršiaus struktūrose, neaišku, kaip skystas vanduo galėjo egzistuoti planetoje, kai ją apšvietė blausesnė jauna Saulė.
NWA 7533 analizė siūlo sprendimą: Marsą šildė asteroidų smūgiai ir pi jų sekę oksidacijos procesai, kurių metu į atmosferą išmesta daug vandenilio ir galimai kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Jei prieš 4,4 milijardo metų Marse buvo vandens, tai reiškia, kad jis ten pateko planetai dar formuojantis. Marsas, kaip ir Žemė, susiformavo prieš 4,4-4,5 milijardo metų.
Tyrimo rezultatai publikuojami Science Advances.
