Remiantis Gineso rekordų knygoje pateikta informacija, didžiausia kada nors pasaulyje egzistavusi imperija – tai Persijos Achemenidų dinastijos 480 m. pr. Kr. valdyta karalystė. Net 44 proc. visos planetos populiacijos pakluso dabartinio Irano teritorijoje iškilusiam Achemenidams priklausiusiam sostui. Kaip tik šiuo atžvilgiu Persijos imperija ir laikoma didžiausia per visą žmonijos istoriją.

Visgi yra nemažai teigiančių, kad šitokia garbė Achemenidams suteikta nepelnytai – juk pavaldi pasaulio populiacijos dalis tikrai nėra vienintelis būdas imperijos apimčiai pamatuoti. Abejonių kelia ir tokios metrikos universalumas lyginant skirtingais laikotarpiais gyvavusias imperijas, rašoma portale „Live Science“.

Tarkim, Achemenidų imperijos klestėjimo viršūnėje, Žemėje gyveno vos 112,4 mln. žmonių. 1901-aisiais Didžiajai Britanijai buvo pavaldus ketvirtadalis pasaulio populiacijos (ir tai nėra daug, palyginti su pirmiau minėtais 44 proc.), bet viso pasaulio gyventojų skaičius tuo metu buvo pakilęs iki 1,6 mlrd. Taigi, ar logiška tokios metrikos pagrindu lyginti Britanijos ir Achemenidų imperijas? Ar tai nėra tas patys, kas lyginti obuolius su apelsinais?

Trūkumų turi ir kitokie valstybių lyginimo metodai, pvz., pagal pavaldžių žemių plotą, vientisos teritorijos dydį, kariuomenės pajėgumą, bendrąjį vidaus produktą ir kt.

Be jau minėtų, yra dar vienas kriterijus. Tai ilgalaikė įtaka ir stabilumas. Būtent juo ir siūlo vadovautis Sidnėjuje veikiančiam istorijos muziejui vadovaujantis egiptologas Martinas Bommasas. Savo teiginius jis grindžia sakydamas, kad viena yra užkariauti didžiulius plotus, bet palaikyti juose tvarką – jau visai kas kita.

„Mano nuomone, metrika turi būti pagrįsta metų skaičiumi, – portalui „Live Science“ sakė M. Bommas. – Pažvelkime į Adolfo Hitlerio Trečiąjį reichą. Jis užėmė didelę teritoriją, bet niekas nevadina tos valstybės imperija, nes ji gyvavo tik šešerius metus, be to, tada, kai vyko karas.“

„Būtinas imperijos bruožas, mano galva, – pakankamas taikos laikotarpis, per kurį pavyktų pasiekit suklestėjimo“, – nurodė mokslininkas.

Tas suklestėjimas turėtų tapti visos šalies gerovės šaltiniu, pridūrė jis.

Štai kodėl į didžiausios pasaulio imperijos titulą negali pretenduoti Čingischano įkurta Mongolų imperija. Nors ir užėmė plačiausią vientisą teritoriją, ji egzistavo gana trumpai – vos 88 metus nuo įkūrimo. Vėliau buvo suskaldyta į keturias valdas ir padalyta dėl paveldėjimo nesutarusiems palikuoniams. Reikšminga ir tai, kad didžiąją dalį laiko, kol truko santykinė Mongolijos imperijos vienovė, šalis aršiai kariavo ir jos teritorija tolydžio plėtėsi.

Britanijos imperijos teritorija nebuvo vientisa, bet bendras jai pavaldžios žemės plotas viršija tą, kuris priklausė Mongolijai.

„Britanijos imperija buvo milžiniška – šiandien jos mastą sunku suvokti, – sakė M. Bommasas. – Tam tikra prasme apie jos saulėlydį negalima kalbėti ir šiandien. Minėtina, kad Didžioji Britanija kontroliavo ne tiktai sausumą, bet ir jūras.“

Britanijos imperija iškilo XVI a. 1-ojo dešimtmečio pabaigoje, kai tuo metu savarankiškos Anglijos ir Škotijos karalystės įkūrė pirmąsias savo užjūrio kolonijas Amerikose ir Karibuose.

Grynai techniniu požiūriu ir su labai didelėmis išlygomis galima teigti, kad Britanijos imperija egzistuoja ligi šiol, nes jai tebepriklauso 14 palyginti nereikšmingų užjūrio teritorijų, įskaitant Gibraltarą ir Folklando Salas. Dar, žinoma, yra 16 nepriklausomų šalių – vadinamųjų Tautų Sandraugos valstybių, kurių valdove ir šiandien yra karalienė Elžbieta II. Tarp jų – Australija, Belizas, Kanada, Naujoji Zelandija, Papua Naujoji Gvinėja ir kelios Karibų šalys.

Vis dėlto daugelis sutinka, kad Britanijos imperija nustojo egzistuoti 1997-aisiais, kai Jungtinė Karalystė sugrąžino Kinijai Honkongą.

„Pats princas Charlesas minėjo, kad pabaigą paženklino Honkongas, – nurodė M. Bommasas. – Tai buvo paskutinė reikšminga imperijos kolonija.“

Tie, kurie princui Charlesui neprieštarauja, sutaria ir dėl to, kad Britanijos imperija gyvavo maždaug 400 metų, o tai reiškia, kad, neatsižvelgiant į daugiausiai užkariautų teritorijų įvairiose pasaulio vietose, vertinant pagal ilgaamžiškumą, vadinti šios imperijos grandioziškiausia niekaip neišeina.

Ją lenkia 600 metų egzistavusi Otomanų imperija. Visgi ir ji nebuvo ta, kuri tvėrė ilgiausiai. Jeigu sutiktume, kad Romos imperijos laikai nesibaigė tada, kai įvyko skilimas į Vakarų ir Rytų Romos imperijas, vertėtų atsiminti ir tai, kad pastaroji išsilaikė ilgiausiai – iš viso beveik 1500 metų.

„Jei imperijas vertintume pagal jų egzistavimo laikotarpį, laurai, be jokios abejonės, atitektų Romos imperijai“, – patikino M. Bommasas.

Komentarai ()