Tikimasi, kad JAV farmacijos pramonės gigantai „Pfizer“ dar iki lapkričio pabaigos savo valstybės vaistų reguliavimo institucijoms pateiks paraiškas registruoti savo tiriamą vakciną nuo COVID-19. Viena vertus, šis skiepas žada galimybę pergalingai užbaigti kovą su pandemija. Kita vertus, labai sutrauktas klinikiniams tyrimams skirtas laikotarpis reikalauja paaiškinti būsimiesiems vakcinos gavėjams, kas jų laukia, rašo „NBC News“.

Protokoluose nurodoma, kad ši vakcina, kaip ir didesnioji dalis kitų vakcinų, kuriomis norima sukurti imunitetą prieš virusą SARS-CoV-2, yra dviejų dozių, kurios turi būti injekuojamos su kelių savaičių skirtumu.

Mokslininkai numato, kad pacientams kiekviena iš šių injekcijų gali sukelti simptomus, primenančius gripą – rankos, į kurią suleista injekcija, skausmą, raumenų skausmus ir gal net karščiavimą. Gali būti, kad tokie nepageidaujami poveikiai truks net kelias dienas, tikėtina, kad tuo metu teks atsiprašyti iš darbo ar neiti į mokymo įstaigą. Ir, nepaisant to, kad išankstiniai klinikinių tyrimų duomenys rodo 90 procentų efektyvumą, negalima pamiršti, kad 1 iš 10 paskiepytųjų vis dar bus jautrus viruso sukeliamai ligai. Tai reiškia, kad bent jau trumpuoju laikotarpiu, kol vyks visuomenės imuniteto lygio auginimas, žmonėms ir toliau reikės laikytis tarpusavio atstumų, dar nebus laikas nusimesti kaukes.

Ir nors pasaulinės mokslininkų pajėgos, mestos ieškoti sprendimo koronaviruso problemai, yra beprecedentės, buvo bemaž užmirštas vienas labai svarbus dalykas: išankstinė komunikacija apie galimas problemas, tvirtina Jeilio Pasaulinės sveikatos instituto (JAV) direktorius Saadas Omeras.

„Turime būti pasirengę. Bet negalima pradėti ieškoti medžiagų komunikacijai tik kitą dieną po to, kai vakcina yra registruojama“, – sakė S.Omeras.

Instituto direktorius ragina pradėti plačios apimties informacinę kampaniją, kurios pagrindas būtų geriausios šiuo metu turimos mokslinės žinios apie pasipriešinimą vakcinoms ir jų priėmimą.

Kelių skirtingų COVID-19 vakcinų klinikinių tyrimų preliminarūs duomenys rodo: reikia tikėtis, jog nepageidaujamų poveikių bus. Vertinant formaliai mediciniškai tie poveikiai bus silpni, bet jie gali šiek tiek sutrikdyti kasdienį gyvenimą. Vienas aukšto lygio „Pfizer“ vadovas leidinio „Stat“ žurnalistams sakė, kad jų kuriamos vakcinos nepageidaujami poveikiai, panašu, yra palyginami su kitomis standartinėmis suaugusiems žmonėms skirtomis vakcinomis, bet jie bus stipresni nei tos pačios kompanijos vakcinos nuo plaučių uždegimo arba įprastų skiepų nuo gripo.

Pavyzdžiui, dviejų dozių vakcina „Shingrix“, kuri skirta suaugusių pacientų apsaugojimui nuo itin skausmingos ligos – juosiančiosios pūslelinės – 78 proc. pacientų sukelia skausmą tos rankos, į kurią suleista injekcija, o raumenų skausmą ir nuovargį jaučia 40 proc. pacientų.

„Prašome žmonių susileisti vakciną, kuri bus skausminga. Bus daug skaudančių rankų, nemažas kiekis žmonių, kurie dieną ar dvi jausis prastai, juos kamuos galvos ir raumenų skausmai“, – sakė Vanderbilto universiteto (JAV) medicinos centro prevencinės medicinos ir sveikatos politikos profesorius dr. Williamas Schaffneris.

Žmones, kurie patirs tokius nemalonius pirmosios injekcijos šalutinius poveikius, bus labai sunku įtikinti dar kartą užsukti po trijų ar keturių savaičių ir su dar viena injekcija gauti kitą gripą primenančių simptomų bangą, tvirtina profesorius.

Anot S.Omero, labai svarbu bus tai, kaip sveikatos apsaugos ekspertai paaiškins tokius nepageidaujamus poveikius. „Yra tam tikrų įrodymų, rodančių, jog gali būti naudinga pateikti skausmą kaip efektyvumo rodiklį. Jeigu truputį skauda, vadinasi, padeda“, – sakė jis.

Be to, gera išankstinė komunikacija padės pacientams gerai pasiruošti tokiems nepageidaujamiems poveikiams. JAV visuomenės sveikatos planas numato, kad pirmosios vakcinos dozės turėtų būti skirtos medicinos darbuotojams ir kitiems būtinąsias funkcijas vykdantiems žmonėms, kurie negalės atlikti savo darbo jeigu susirgs, sako Ajovos universiteto (JAV) vidaus ligų ir epidemiologijos profesorius dr. Eli Perencevichius.

Europoje numatoma pirmiausiai skiepyti medicinos darbuotojus, asmenis, vyresnius nei 60 metų, ir asmenis, sergančius ligomis, dėl kurių jie patenka į didesnės rizikos grupę.

Labai svarbu iš anksto informuoti pacientus, kad veikiausiai reikės dviejų vakcinos dozių ir kad visavertis imunitetas gali išsivystyti tik po mėnesio nuo pirmosios dozės. „Pfizer“ klinikinių tyrimų trečioji fazė, kurioje dalyvavo beveik 44 tūkst. žmonių, prasidėjo liepos pabaigoje. Dalyviams antroji vakcinos dozė buvo sušvirkšta po 21 dienos nuo pirmosios. Preliminariuose rezultatuose nurodomas 90 proc. efektyvumas buvo matuojamas praėjus 7 dienoms nuo antros dozės.

Efektyvi komunikacija bus labai svarbi siekiant užtikrinti, kad pacientai grįžtų antros dozės ir (jeigu tuo metu jau bus registruota daugiau nei viena vakcina) kad abi dozės būtų to paties gamintojo. O iki visaverčio imuniteto išsivystymo žmonės vis dar turės laikytis įprastinių visuomenės sveikatos rekomendacijų: dėvėti kaukes, plauti rankas ir laikytis atstumo nuo kitų žmonių. Ir būtina įtikinti visuomenę, kad tinkamas rekomendacijų laikymasis dabar duos grąžos vėliau.

„Jeigu žmonėms parodysime tik tunelį, o ne šviesą, tai gausime masinį pasipriešinimą. Turime sakyti: kol kas dar reikia elgtis taip, bet po kurio laiko viskas bus gerai“, – sakė S.Omeras.

Žinoma, tvirčiausias užnugaris bet kokiai komunikacijai bus galutiniai „Pfizer“ ir kitų vakcinas kuriančių įmonių klinikinių tyrimų rezultatai, sakė Filadelfijos (JAV) Vaikų ligoninės vakcinologas dr. Paulas Offitas.

„Vertindami tuos duomenis galėsime tiksliau pasakyti, kokioms žmonių grupėms yra didesnė nepageidaujamų poveikių tikimybė, koks bus vakcinos efektyvumas, kokios yra mūsų žinios apie vakcinos veikimo trukmę ir apie vakcinos saugumą ilguoju laikotarpiu. Manau, turime pasirengti komunikuoti apie tai. Pradėti ruoštis galima jau dabar“, – sakė P.Offitas.

Komentarai ()