„SpaceX Crew Dragon“ yra geriau nei „Shuttle“ ar „Sojuz“ - sako astronautas, skridęs visais trimis erdvėlaiviais

"keturių Gs (gausų) jausmą" The gauss, symbol G (sometimes Gs), is a unit of measurement of magnetic induction, also known as magnetic flux density. Tikrai negausus jie ten jaute

Gal jau pakeistas straipsnis, nes niekur nematau... bet spėju eilinis vertimo artefaktas.. ir turėjo būti 4 G's

Būtų įdomu daugiau atsiliepimų išgirsti, kuo geriau - stabiliau, mažiau krato, patogiau tiesiog sėdėti, apkrovos tolygiau auga ar kas...

Turėtų būti 4g, bet originale Gs, vertėjas susimaišė.

Stabilumas ir kratymas priklauso nuo raketos, ne nuo kapsulės. Sojuzas - net ne zaporožietis, ten žmonės pakuojami kaip silkės į skarbonkę. Drakonas gi komfortu prilygsta mersedesui. Čia gali pažiūrėti nuotraukų, kaip atrodo astronautai sojuze ir drakone (turint omenyje, kad kapsulėje gali tekti praleisti iki 2 parų): https://www.nytimes.com/interactive/202 ... -nasa.html https://spacenews.com/nasa-sets-late-oc ... n-mission/ Kalbant apie vidurius (elektronika/valdymas), sojuze iš vis niekas nepasikeitė, elektronika lygiai tokia pati kaip 1970 m. Taip, ji patikima ir labai gerai išbandyta, bet vienok fiziniai tumbleriai šiais laikais atrodo egzotiškai.

Tai vat ir nespratau, ar tik apie kapsulę, ar ir apie visą raketą. Taip, silkių statinėje situaciją žinojau, tas tai čia net be klausimų geriau, vien psichologiškai kitas komforto lygis.

Be estetikos skirtumas tas, kad Falcon 9 neturi kieto kuro raketų. Su kietu kuru, kai užkuri raketą, tiesiog reikia laikytis, nes nieko nebegali padaryti. Be jų turbūt akseleracija būna tolygesnė pačioje pradžioje. Bet spėju pagrindinė priežastis ta, kad shuttle buvo žiauriai pavojingas, o sojuz žiauriai komunistinio dizaino.

Pasižiūri, kaip ir kietai, o iš kitos pusės biški gaila, kad per 60 metų ne tiek daug ir pažengėme į priekį. Pastaruosius 10 metų vėl suaktyvėjimas matyti, gal pajdėsime visgi sparčiau. Ypač kai yra tiek naujų įdomių projektų - struktūrų gamyba atvirame kosmose ypač atveria galimybes statyti dideles struktūras. Joniniai varikliai jau ilgą laiką išbandyti. Tai jei norėtų ir būtų skiriama pinigų, technologijos vėl sparčiau vystytųsi, bet kai futbolui dauguma šalių skiria daugiau, nei kosmoso technologijoms... O ką jau kalbėti ten apie filmus, muziką ir t.t. Na ir neliečiant karo pramonės. Ten šiek tiek sudėtingesni dalykai.

Tai ne tik finansavimo klausimas. Taip kai kurie filmai kainuoja tiek pat kiek kainuoja nusiųsti roverį į marsą, bet filmai atsiperka. Dar prieš 20 metų turėjom vos 2-3mpix kameras. Dabar sensoriai daug tobulesni, ir atsirado visa rinka palydovų, kurie sukasi saulei sinchorniškoje orbitoje, ir fotografuoja žemės paviršių. Tikslūs atomoniai laikrodžiai geostatinėje orbitoje naudojami ne tik kariuomenės, bet ir civilių, su išmaniųjų telefonų išplitimu. Iridium tinklas turėjo tragiškus greičius, ir veikė labiau kaip palydovinis sms, o dabar artėjame prie šiek tiek greitesnio musklinko. Ką noriu pasakyti, atirado daugiau nemokslinių palydovų žemės orbitoje, ir ši paklausa verčia paprastus žmones galvoti kaip pritaikyti senas technologijas (vokiečių V2 yra pirmoji raketa pakilusi virš 100km). SpaceX, rocketlab, blueorigin, atsirado dėl šitų priežasčių, kad patenkinti šitą naują rinką. Kalbant apie dideles struktūras, čia yra ilgas darbas. Visų pirma yra pigiau atsitempti kelis mažus asteroidus į žemės orbitą, ir naudotų jų žaliavas, nei kelti tą patį svorį į orbitą. Nikelio, ir neoksiduotos geležies kosmose pilna. Visų antra reikia pasiryžti investuoti daug laiko, nes pati saulės sistema yra didžiulė, ir operacijos už žemės/mėnulio įtakos zonos trunka labai ilgai. Kosminių skrydžių atpigimas gal padės pajudinti tokius projektus, bet praeis daug laiko, nuo planų pabaigimo, iki realaus projekto užbaigimo. Jei galėčiau, savo 2% paskirčiau kosmoso programų vystymui. Bet skirtingai nei futbolas ar filmai, komoso programos neturi bilietų, kuriuos pirktų masės.