Apskaičiavo, kas padėtų įveikti pandemiją - ir tą galima padaryti jau šiandien

kas yra blogiau virusui? Sausas ar drėgnas oras?

Visų pirma sąvoka "imunitetas" medikui ir buitiniam jonui (pvz., tau) turi absoliučiai skirtingas prasmes. Tu kalbi apie imunitetą taip, tarsi tai būtų kažkoks organas kaip kepenys. Taip nėra. Imunitetas yra organizmo funkcija (visuma įvairių biocheminių mechnizmų) už kurią "atsako" daugybė rūšių ląstelių, tolygiu sluoksniu pasklidusių po visą kūną. Todėl medikui buitinis posakis "imuniteto stiprinimas" kelia šypseną. Galima kalbėti apie organizmo stiprinimą - subalansuotą mitybą, sportą (be fanatizmo) ir t.t. Bet sustiprinti konkrečiai imunitetą neįmanoma. (tiksliau įmanoma, stimuliuojant imuninį atsaką medikamentais, pvz., interferonu, bet vienareikšmiškai ne taip, kaip įsivaizduoji tu) Imuniteto stiprumas (atsakomoji reakcija) priklauso nuo genetinių faktorių ir bendros sveikatos būklės. Gyvenimo būdas (praleidžiant visiškus kraštutinumus) turi labai mažą įtaką imunitetui. Todėl vidutinis nesportuojantis pilietis, besimaitinantis įvairiu maistu ir neturintis kažkokių specifinių ligų, pilnai gali turėti stipresnį imunitetą nei sveikuolis (pastarieji su visokiom beprotiškom dietom kaip tik dažniau nualina organizmą). Visų antra, imunitetas yra lazda su dviem galais - gali padėti, bet gali ir užmušti. Kalbant apie skiepus, tikrai esant silpnam imuniniam atsakui imunitetas gali nesusiformuoti, t.y. neišmokti kovoti su šiuo atveju kovidu. Kalbant apie kovido ligos eigą užsikrėtus, stiprus imunitetas yra greičiau pavojingas, nei naudingas. Viena dažniausių ir mirtiniausių kovido komplikacijų yra taip vadinama citokinų audra, kas išvertus į žmonių kalbą reiškia tokį stiprų imuninį atsaką, kad jis pats tampa mirties priežastimi. T.y. sergant kovidu silpnesnis imunitetas yra geriau (jei nekalbant apie kraštutinius atvejus, kai žmogaus imunitetas yra paveiktas specifinių ligų ar gydymo).

Sprendžiant pagal plitimą Meksikoje ir Europoje - jam dzin

Kalbant apie kovido ligos eigą užsikrėtus, stiprus imunitetas yra greičiau pavojingas, nei naudingas. Viena dažniausių ir mirtiniausių kovido komplikacijų yra taip vadinama citokinų audra, kas išvertus į žmonių kalbą reiškia tokį stiprų imuninį atsaką, kad jis pats tampa mirties priežastimi. T.y. sergant kovidu silpnesnis imunitetas yra geriau. Su viskuo sutinku, labai protingai parašyta tik nelogiškai gaunasi ką parašei su tuo stipriu imunitetu dėl covid. Vidutinis mirusio nuo Covid amžius dabar Lietuvoje 77m, pavasarį berods buvo 81m. Beveik visi su sunkiomis gretutinėmis ligomis. Ką tai parodo? Ogi miršta tik silpniausio imuniteto žmonės. Pvz. per ispaniškojo gripo epidemiją 1918-1920m mirdavo tik jauni ir patys stipriausi žmonės. Senimui ispaniškas gripas buvo visai nebaisus.

Tas ne visai taip. Ispaniškas gripas turėjo keistą piką tiek 30 m., kur mirtingumas buvo toks pats, kaip 65 m. grupėje, bet nuo 65 metų mirtingumas sparčiai kilo. Dar vienas didžiulis pikas naujagimiams. (statistiką grafiškai galima pažiūrėti čia: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3734171/) Kodėl taip buvo, šiandien galima tik spėlioti, yra per tuziną hipotezių. Kas liečia kovidą, dažniausiai miršta ne "silpniausio imuniteto" žmonės, o žmonės su gretutinėm ligom, sudarančiom galimybę kovidui persimesti į įvairius jau pažeistus organus (inkstus, kepenis, širdį) ir juos damušti. Tačiau kaip ir rašiau, ne mažiau populiari priežastis palyginus su jau esančiais įvairių organų pažeidimais (su kiekvienu atskiru, o ne jų visuma) yra "per stiprus imunitetas".

Nelabai žinot... ~15 proc. visų mirusių nuo kovido.

Grubiai tariant visos ligos atsiranda dėl dviejų priežasčių: infekcijų (hepatitai, įvairios inkstų infekcijos, įvairios infekcijos galinčios sukelti kardiomiopatiją) arba genetikos (diabetas, šidies ydos, įgimtas inkstų funkcijos nepakankamumas ir t.t.)