Mokslininkai turi gerų žinių apie COVID-19 imunitetą - kūnas taip greitai ligos nepamiršta ()
Naujas tyrimas pateikė gerų žinių apie COVID-19 imunitetą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vis daugiau ir daugiau tyrimų pateikia atsakymus į svarbų klausimą apie COVID-19: kiek ilgai trunka imunitetas?
Ir vienas iš tokių naujų tyrimų rodo, kad pasveikusių koronaviruso pacientų imuninė atmintis greičiausiai išlieka mažiausiai aštuonis mėnesius.
Ši „atmintis“ remiasi ne tik antikūnais – ji taip pat susijusi su baltaisiais kraujo kūneliais, vadinamosiomis T ir B ląstelėmis, turinčiomis įspūdingas „atminties“ galias.
Kartu šie du organizmo apsaugos sluoksniai leidžia imuninei sistemai atpažinti koronavirusą ir jį iš naujo užpulti, jei jis kada vėl pakartotinai įsibrauna – taip užkertant kelią pakartotinei infekcijai.
Naujas mokslininkų tyrimas – nors dar nėra recenzuotas – suteikia vilties, kad tie, kurie jau persirgo koronavirusu, greičiausiai dar gana ilgai juo nesusirgs.
„Daugumai žmonių susikuria didžioji dalis imuninio atsako į šį virusą, ir šių dalių apsauga vis dar veikia nuo maždaug šešių iki aštuonių mėnesių“, – sako La Jolla imunologijos instituto Kalifornijoje virusologas ir tyrimo bendraautorius Shane'as Crotty. – Tai atrodo kaip visai nebloga žinia, susijusi su imunitetu“.
Antikūnai nunyksta, T ir B ląstelės išlieka
Kai kurie tyrimai rodo, kad koronaviruso antikūnai – kraujo baltymai, apsaugantys organizmą nuo pakartotinės infekcijos – išnyksta per kelis mėnesius.
Tačiau šią problemą gali sumažinti T ląstelių-žudikių, identifikuojančių ir sunaikinančių užkrėstas ląsteles – taip pat pagalbinių T ląstelių, kurios informuoja B ląsteles, kaip kurti naujus antikūnus – vaidmuo.
„Visi šie elementai sukurti veikti kartu: jei bet kuriame asmenyje viena imuninės sistemos dalis ne per stipriausia, kita gali tai kompensuoti. Taigi, prasminga būtų matuoti viską“, – teigia S.Crotty.
Tad mokslininkų grupė ir matavo abu T ląstelių tipus, o taip pat B ląsteles ir antikūnus kraujo mėginiuose, paimtuose iš 185 žmonių, kurie pasveiko nuo COVID-19.
Beveik 40 dalyvių kraujo davė kelis kartus, o kai kurie praėjus ir daugiau nei šešiems mėnesiams po ligos. Tai leido mokslininkams įvertinti, kaip laikui bėgant pasikeitė pacientų imuninis atsakas.
„Po infekcijos antikūnai ir T ląstelių atsakai išsivysto per 1-2 savaites. Tada jų padaugėja ir kiekis pasiekia piką, – teigia kitas La Jollos instituto imunologas ir S.Crotty bendraautorius Alessandro Sette. – Per 4-6 mėnesį jų skaičius smukteli žemyn, bet stabilizuojasi ir išsilaiko maždaug šešis mėnesius“.
Tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad laikotarpiu tarp pirmo iki šešto mėnesių pacientų B ląstelių lygis padidėjo. Tai ypač gerai, aiškina A.Sette – nes B ląstelės yra būsimų antikūnų šaltinis.
„Kai pradinės viruso invazijos nebelieka, B ląstelės nustoja kovoti, nustoja gaminti antikūnus, – sako jis. – Bet jos vis dar yra ten, jei viruso ataka atnaujinama: jei kūne cirkuliuoja besiplečianti B ląstelių armija, tai regeneruoja antikūnų atsaką“.
Anot tyrimo, antikūnų pastebimai sumažėja ties šešių mėnesių riba. Tačiau S.Crotty teigia, kad toks sumažėjimas yra „gana būdingas bet kokiai infekcijai“ – o ne pats savaime kelia susirūpinimą.
Į koronavirusą nusitaikiusios ląstelės gali egzistuoti metus
A.Sette ir S.Crotty pacientus galėjo stebėti tik aštuonis mėnesius nuo tada, kai jie užsikrėtė – nes pandemija trunka tik prieš metus. Bet jie mano, kad lėtas pacientų T ir B ląstelių skaičiaus mažėjimas reiškia, jog šios ląstelės tarnaus kur kas ilgiau, nei tyrimo metu analizuotas laikotarpis.
„Imuniniai atsakai atitinka numatytą scenarijų ir yra stabilūs mažiausiai aštuonis mėnesius“, – sako A.Sette ir priduria, kad „trajektorija nerodo, jog jie žlugs devinto mėnesio pirmą dieną“.
Baltieji kraujo kūneliai, išsivystę reaguojant į kitus virusus, gali išlikti daugelį metų. Pavyzdžiui, raupams būdingos T ląstelės išsilaiko apie 10 metų – o su šiuo virusu kovojančiuos B ląstelės lieka net 60 metų.
T ląstelės, būdingos SARS – kitam koronavirusui, kuris su šiuo naujuoju koronavirusu SARS-CoV-2 dalijasi 80 procentų savo genetinio kodo – taip pat, atrodo, yra ilgalaikės.
Liepos mėnesio tyrime T ląstelių buvo ieškoma 23 žmonių, išgyvenusių SARS, kraujo mėginiuose. Ir išgyvenusieji, praėjus 17 metų po susirgimo, vis dar turėjo specifinių SARS būdingų „atminties“ T ląstelių.
Nedaugeliui pacientų imuninė atmintis buvo silpna
S.Crotty tyrimas parodė, kad maždaug 90 procentų žmonių susikuria tvirtą koronaviruso imunitetą, paremtą antikūnais bei T ir B ląstelėmis. Bet ne visi sukuria visus tris imuninius elementus vienodu lygiu – o nedideliam dalyvių pogrupiui susikūrė tik kai kurie imuniteto elementai arba nė vienas iš jų.
Atrodo, kad tiems pacientams būdinga „gana silpna imuninė atmintis“, sako S.Crotty – todėl jie palyginus greitai gali būti jautrūs naujai reinfekcijai.
„Tikrai norėtųsi, kad kovai su virusu susiburtų visas imuninės sistemos orkestras“, – sako A.Sette.
Tokio skirtumo tarp žmonių priežastis nėra aiški, tačiau tyrimo autoriai nustatė, kad tų pacientų atvejais, kuriems su COVID-19 sekėsi tvarkytis geriau, veikė kelių tipų imuninės ląstelės. Tie, kuriems sekėsi prasčiau, turėjo vieno tipo ląsteles ar mažiau.
Bet kol mokslininkai neturės galimybių tirti naująjį koronavirusą ilgesniame laikotarpyje, tol nebus galimybės numatyti, kiek laiko išlieka imunitetas, sako A.Sette ir S.Crotty.
„Tiesiog nėra jokio būdo atlikti greitą kraujo tyrimą, kad galėtumėte pasakyti, jog imuninė atmintis jums išliks 10 metų, – apibendrina S.Crotty. – Taigi, teks laukti ir stebėti“.
Parengta pagal „Business Insider“.
