Anksčiau, dar prieš Pramonės revoliuciją, produktus gamino meistrai. Į meistro darbo vietą atkeliaudavo detalių rinkiniai. Jis tas detales pritaikydavo viena prie kitos ir surinkdavo galutinį gaminį. Viskas ėmė keistis 1913 metais, kai „Ford Motor Company“ įdiegė naujovišką gamybos būdą - surinkimo liniją.

Galite pagalvoti, kad kai daiktą nuo pradžios iki pabaigos surinkdavo vienas meistras, jis būdavo pagaminamas kruopščiau. Galbūt, tačiau toks gamybos būdas turėjo galybę trūkumų. Visų pirma, tai buvo beprotiškai neefektyvu. Visas pagamintas (išlietas, kaltas, ištekintas ir t. t.) detales reikėj išrūšiuoti ir paskirstyti daugybei meistrų. Be to, tokiam gamybos būdui trūko lankstumo, nes kiekvienas meistras turėjo žinoti visą surinkimo procesą - naujų darbuotojų priėmimas buvo gana ilgas procesas. Galiausiai, kadangi detalės viena prie kitos buvo pritaikomos rankomis, jos nebuvo vienodos. Tai yra, sugedus vienam daiktui, jo detales būdavo sunku pritaikyti kitam.

19 amžiuje, kai gamybos įranga patobulėjo ir tapo daug tikslesne, atsirado ir lengvai keičiamų detalių. Štampavimo įranga buvo viena iš tokių mašinų, galinčių greitai gaminti visiškai identiškas detales. Be to, amžiaus pabaigoje laivuose pradėti naudoti konvejeriai, kurie padėdavo tvarkytis su kroviniais.

Manoma, kad pirmoji surinkimo (arba, greičiau, išrinkimo) linija buvo įrengta mėsinėje Čikagoje. Iš tikrųjų, tiek Henryis Fordas, tiek kiti surinkimo linijos pradininkai ir plėtotojai, mėsinėms ir skyrė nemažai laurų - tai buvo vienas iš šiuolaikinės surinkimo linijos įkvėpimo šaltinių.

Tiesa, laurų sau Henryis Fordas neskyrė - surinkimo liniją jam pasiūlė Williamas Klannas. Ir reikėtų pasakyti, kad „Ford“ nebuvo pirmieji - surinkimo linijos principas, nors ir ne tokiu mastu, jau buvo taikomas „Oldsmobile Curved Dash“ gamyboje amžiaus pradžioje. Bet kuriuo atveju, taip ateiname į „Ford“ aukso amžių. 1913-ųjų spalio 7 dieną pradėjo judėti „Ford Model T“ surinkimo linija, o jau gruodžio 1 dieną ji veikė pilnu pajėgumu. Bent jau „Wikipedia“ būtent gruodžio 1-ąją laiko „Ford“ surinkimo linijos gimtadieniu.

Surinkimo linija stipriai pagreitino ir atpigino automobilių gamybą. Be to, žmonių darbas tapo kur kas labiau specializuotas, todėl priimti naujus darbuotojus tapo lengviau. Štai - čia tavo darbo vieta ir 7 varžtai, kuriuos turėsi įsukti į kiekvieną pro šalį važiuojančią detalę. Taip iš tikrųjų prasidėjo masinė automobilių gamyba ir „Ford Model T“ tapo pačiu populiariausiu automobiliu Žemėje. 

Pats Henryis Fordas taip apibrėžė pagrindinius judančios surinkimo linijos principus:

• Įrankius ir darbuotojus reikia išdėstyti surinkimo eigos tvarka, kad kiekvienas komponentas keliautų trumpiausią įmanomą atstumą, kol darbas baigiamas.
• Reikia naudoti judančias platformas, kad užduotį atlikęs darbininkas užbaigtą detalę visada padėtų į tą pačią vietą. Ta detalė prie kito darbininko, jei tik įmanoma, turėtų keliauti gravitacijos pagalba.
• Surenkamos detalės turi atkeliauti iki patogaus atstumo, kad darbuotojams reikėtų kiek įmanoma mažiau judėti.

Kitaip tariant, darbo jėga lieka vietoje - keliauja tik darbas. Ir užbaigęs tą kelionę daiktas tampa produktu - juodu „Ford Model T“. Masinė gamyba pagreitino standartizaciją, atpigino produktus ir pagerino jų priežiūros mechanizmus. Kad ir kur pasaulyje būtumėte, visada rasite kur nusipirkti „Model T“ detalių.

Tačiau kartu tai padidino ir rankų darbo vertę, nes meistrų, galinčių rankomis surinkti automobilius, liko nedaug.

Komentarai ()