NASA kuria naują variklį, suteikiantį dar nematytas galimybes - tai mums gali padėti pasiekti tarpžvaigždinę erdvę

Kas čia su tais kilometrais per valandą? Kosmose greitis turi būt matuojamas kilometrais per sekundę, arba šviesmečiais per metus padaugintais iš 100 (procentalus šviesos greitis). Dabar dėl Voyager zondų, jie nebuvo skirti kuo greičiau išskristi iš saulės sistemos, nes jie tyrinėjo saulės sistemos kūnus, ir tas išskridimas buvo tik maršruto pasekmė. Jei darytume zondą kuris turėtų kuo greičiau palikti saulės sistemą, reikia naudoti saulės gravitacijos pagalbą. Ir nebūtinas kažkoks specifinis variklis, nesveikai didelį greitį galima pasiekti naudojant daugiapakopę raketą arti saulės, ir sukalti visą įmanomą deltaV artimiausiame saulei taške. Kalbant apie straipsnyje minimą variklį, jis irgi didžiausią stumiamąją jėgą turėtų prie pat saulės, ir ji vis mažėtų tolstant. Ir kaip suprantu helis būtų įpilamas žemėje, o saulė tik padėtų jį įkaitinti, iki didelio slėgio. Nežinau ar būtų efektyviau už joninius variklius, kur tą įgreitinimą atlieka elektromagnetai. Bet kuriuo atveju, jei kas norės užsiimti projektu, kurio rezultatai gal bus po kelių šimtų metų, aš už, nesvarbu kaip jis bus įgyvendintas. Ar tai bus lazerinis starshot, ar atominiais sprogimais įgreitinama saulės būrė, ar multipakopinis "slingshot'as" nuo saulės periapsio.

Atominiais sprogimais igreitinta bure? Kazkas naujo man, ar tikrai ta turejai galvoje?

, vadinosi "project staircase", jei pamenu teisingai. Taigi nieko naujo. Vienintelis technologiškai išbandytas būdas pasiekti didžiulį greitį, yra multipakopinė raketa saulės periapsyje.

Na man atomic propulsion jokia naujiena, tik niekur nesu uzmates, kad tai butu sujungta su burem. Ir gali gal parasyt, kur galeciau paskaitinet apie paskutini tavo teigini, nes iki siol galvojau kad greiciausias zondas yra New horizon, kuris igreitejo Jupiterio pagalba

kokiu atstumu turėtų būti nuo saulės ir kokias temperatūras turėtų atlaikyti laivas perihelyje?

Čia yra pateiktas ištrūkimo greičių sąrašas, kaip matom saulės yra apie 10 kartų didesnis nei jupiterio. Kuo didesnis objektas, tuo labiau gali įgreitėti nuo jo. Multipakopinis zondas tiesiog leistų pasiekti didesnį greitį, nes kiekviena pakopa būtų vis lengvesnė. Tai darome su raketų paleidimu iš žemės, nes vienos pakopos neužtenka. New horizons nebuvo skirtas būti greičiausiu, jis buvo skirtas aplankyti tolimas planetas. Taip nuo saulės įgreitinę zondą mes beveik prarandam galimybę tyrinėti saulės sistemos objektus, nebent pavyktų greit praskristi pro kažkokį vieną, taigi reikia taikyti į kažkokią žvaigždę, kurią irgi tik praskristume, bet už daug metų. Net nežinau ar yra kokios literatūros apie tai, čia tik teoriniai svaisčiojimai žmogaus, kuris turi minimalų supratimą apie orbitinę mechaniką. Tai įgyvendinti nėra lengva, nes reikia atsisžvelgti į daug dalykų, pvz saulės karštį, nes norime priartėti kuo arčiau, kas stipriau išmestų, ir trintį, kuri bus netoli saulės, bei saugotis plazmos pliūpsnių. Straipsnis mini kažką panašaus, bet su technologija kuri išbandytą laboratorijoje, aš tiesiog sakau, kad turim technologijas išbandytas praktikoje, su kuriom galima pasiekti panašių rezultatų. Dabar labiausiai apsimoka tyrinėti artimus žemei asteroidus, ir tokias misijas daryti tada, kai iš tų asteroidų galėsime išgauti metalus, ir kurą. Tada atsivers daugiau galimybių, nes dabar iškelti masę į orbitą yra gana brangu.

sita ideja kaip "nuclear/thermonuclear explosion sail propulsion" skamba...labai neefektyviai, tarkime sitaip...Jeigu atvirai, as sakyciau visiskai netinkama netgi teorinese diskusijose tinkama priemone kelionei tarp savos 1nos zvaigzdes (Saules) planetu, o juo labiau tarpzvaigzdiniu sistemu. Tad, tai yra - NETINKAMA. p.s. ar tau maziau 30metu? p.s. atsakymo nelaukiu, tai tiesiogtai yra mintis... apie ka tau paciam susimastyt...

kaip manai, kodel juodosios skyles ar neutronines skyles yra tokios masyvios? t.y. taip labiau link saves traukia nei bet kokios kitos didziules atrodancios zvaigzdes? ogi todel kad mase ir dydis nera susije... 1km neutronine zvaigzde gali buti masyvesne t.y. link saves traukt labiau nei musu Saule. Kaip tai paaiskinsi?

Taip kad saulės sistemoje nėra didelio skirtumo, nes nėra tokių ekstremalių tankių, kaip minėtos neutroninės žvaigždės, ar juodosios skylės. Bet tu teisus, reikėjo naudot žodį "masyvesnis".

, tad būtų šioks toks skirtumas tarp Saulės ir JS, bet praktiškai tas skirtumas, palyginus su gravitacija, yra niekinis

Conjurer, ar pirmam poste turejai galvoje gravity assist apie saule? Nes cia ir pasimato paprastu megeju neismanymas (tokiu kaip as). Ka tik perskaiciau, kad tolimieji zondai, kurie buvo igreitinti planetu gravitacijos pagalba, is esmes igreitejo del planetos orbital momentum. Esme paprasta, visa greiti kuri igauna zondas artedamas link planetos, praranda bandydamas istrukt. Igreitejama tik del planetos sukimosi apie saule. Tai klausimas, kokiu principu veiktu gravity assist apie saule, jei aisku tu toki principa turejai galvoje. Dvigubas nulis, geri pastebejimai, bet gal jis turi galvoje, kad slingshotas apie tanku kuna, butu daug efektyvesnis, nei apie masyvesni, bet kartu ir daug didesni.

Taip nuo neutroninės žvaigždės, kurios masė ta pati kaip saulės (tarkim toks egzistuoja), būtų efektyviau, nes gali labiau prie jo priartėti (irgi spėjimas, neaišku ar jos radiacija neiškeptų mūsų zondo). Čia mano klaida buvo, pasakiau tik saulės sistemai tinkantį žodį "didesnis". Jei tarkim rastume miniatiūrinę juodąją skylę (labiau mokslinė fantastika, bet buvo straipsnis apie tai kad neatrasta mistinė planeta yra juodoji skylė), tai nuo jos galėtume šaudyti zondus kur tik norėtume. Tai būtų mūsų vartai į žvaigždes. Tik tada problema būtų ta kad negalėtume sustoti prie kitos žvaigždės, turėtume tik "flyby". P.S. kaip minėjau aš turiu labai minimalų išmanymą apie orbitinę dinamiką, jei kažką ne taip pasakiau pataisykit. Tokiu atveju ir pats daugiau sužinosiu.

manau nesupratai ka turejau galvoj, gal tai paskaicius bus aiskiau. https://www.universetoday.com/tag/gravi ... slingshot/ is esmes tik dabar supratau, kodel slingshotui reikalinga dvinare sistema, ar tai butu neutronines zvaigzdes ar juodosios skyles.

Na gal tai nebus standartinis "gravity asist". Tiesiog kai žemiausias orbitos taškas yra labai arti saulės, reikia mažiau energijos norint pakelti aukščiausią tašką. Jei jį pakeli pakankamai, būsi ištrūkimo trajektorijoje. Tai atlikti galima ir iš žemės orbitos, bet tam pačiam greičiui reikės daug energijos. O nužeminti tą orbitos tašką galima ir su vidinių planetų pagalba. Turbūt gerai suplanavus, į kentauro alfą galima būtų galima nuskristi pasinaudojus ne tik saule, bet ir viena iš dujų milžinių.