TOP 10 keisčiausių kosmoso atradimų 2020 metais: planeta, kurioje lyja... išsilydžiusiais akmenimis, galingiausias Visatos magnetas ir protus jaukianti naujausia kosminė paslaptis (Foto)  (1)

Ne paslaptis, kad kosmosas yra nepaprastai keistas, tačiau kiekvienais metais astronomai atranda naujus keistus objektus ir reiškinius. Nuo ekstremalių egzoplanetų ir žvaigždžių, supermagnetų, ir nepaaiškintų radijo signalų, pateikiame 10 keisčiausių astronominių atradimų, kurie šiais metais sukrėtė mūsų (ir mokslininkų) protus.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

10. Planeta, kurioje lyja... išsilydžiusiais akmenimis

K2-141b yra uolinga super-Žemės tipo egzoplaneta, turinti labai panašų į Žemės ciklą. Kaip ir mūsų planetoje, joje yra skystų vandenynų, kurie išgaruoja į debesis, tada kondensuojasi ir vėl krinta į paviršių kaip lietus. Bet šiame cikle dalyvauja ne vanduo – visa tai vyksta su išsilydžiusia uoliena.

Manoma, kad lavos jūros yra padengusios didžiulius K2-141b paviršiaus plotus. Dėl labai arti esančios žvaigždės, planetos paviršiuje yra tokia aukšta temperatūra, kad uolienos išslydo, sukurdamos silicio dioksido atmosferą, kurią viršgarsiniai vėjai neša į naktinę planetos pusę, kur ji atvėsta ir krinta kaip uolėtas lietus.

9. Planeta, kurios nebuvo

„Fomalhaut b“ buvo viena iš pirmųjų atrastų egzoplanetų – ir šiais metais astronomai jos neberado. Komanda, analizavusi dešimtmečio Hablo teleskopo stebėjimus, nustatė, kad tai, kas buvo ryški šviesos dėmė 2004 m., visiškai išnyko iki 2014 m.

Akivaizdu, kad planetos taip lengvai nedingsta be pėdsakų, ir tyrėjai pasiūlė gana įtikinamą paaiškinimą – „Fomalhaut b“ niekada neegzistavo. Na, bent jau ne kaip planeta. Kompiuterinės simuliacijos parodė, kad greičiausiai tai buvo tankus dulkių debesis, susidaręs susidūrus dviem asteroidams ar kometoms, kurie vėliau per dešimtmetį išsisklaidė.

 

8. Negimusi žvaigždė

Planetos nėra vienintelis dalykas, dingęs be pėdsakų - gigantiška, ryški žvaigždė taip pat neseniai pradingo.

Objektas, anksčiau žinomas kaip šviečianti mėlyna kintanti žvaigždė, buvo Kinmano nykštukinėje galaktikoje maždaug už 75 milijonų šviesmečių. Iki pradingimo, ji švietė maždaug 2,5 milijono kartų ryškiau už Saulę.

Žvaigždė paskutinį kartą buvo pastebėta 2011 m., tačiau kai astronomai vėl pradėjo ją tyrinėti po 9 metų, ji tiesiog buvo išnykusi. Paprastai tokia žvaigždė išnyksta su trenksmu kaip supernova, tačiau panašu, kad ši dingo kaip vaiduoklis, palikdama astronomus suglumusius.

7. Žvaigždė išgyvenusi supernovą

Tęsiant žvaigždžių, turinčių keistus likimus, temą, šių metų pradžioje buvo nustatyta, kad baltoji nykštukė tapo supernova, kurią žvaigždė išgyveno prieštaraudama viskam, ką astronomai manė žinoję.

Žvaigždė turi neįprastą kompoziciją, be vandenilio ar helio, tačiau turi daug anglies, natrio ir aliuminio, kurių baltosiose nykštukėse paprastai nėra. Tai mažytė, tik apie 40 procentų Saulės masės žvaigždė, keliaujanti per galaktiką net 900 000 km/val greičiu.

 

Vienintelis astronomų paaiškinimas dėl tokių neįprastų žvaigždės charakteristikų yra tai, kad ji kažkaip išgyveno dalinę supernovą. Supernovos metu sudegė vandenilis ir helis, susidarė tokio tipo žvaigždėms nebūdingi cheminiai elementai, sumažėjo jos masė ir įgreitino žvaigždę neįtikėtinu greičiu.

6. Juodoji skylė verčianti žvaigždę į planetą

Visų keisčiausias likimas turėtų ištikti žvaigždę galaktikoje GSN 069. Maždaug per trilijoną metų ši žvaigždė gali virsti į Jupiterį panašia planeta dėl begalinio artimo kontakto su juodąja skyle.

Astronomai pastebėjo ryškius rentgeno spindulių pliūpsnius, vykstančius kas devynias valandas. Atidžiau patyrinėję, jie suprato, kad tai žvaigždė, skriejanti unikalia spirografine orbita  aplink juodąją skylę – blyksniai buvo dėl medžiagos, kuri buvo nušluota nuo žvaigždės paviršiaus kiekvieną kartą, kai ji praskriedavo pro juodąją skylę.

Ši medžiagos praradimas per milijonus metų jau pavertė žvaigždę iš raudonosios milžinės į baltąją nykštukę, o mokslininkai prognozuoja, kad dar po trilijono metų ji gali pakankamai atvėsti, kad taptų planeta.

Tęsinys kitame puslapyje:

Pasidalinkite su draugais
(62)
(3)
(59)

Komentarai (1)