NASA zondas atskleidė Marso keistenybes: dreba ir virpa beveik nuolat, bet tai ką daro vėjai - nustelbia viską (1)
Prieš kiek daugiau nei metus, 2018-ųjų lapkričio 26, Marse nusileido NASA zondas InSight. Kodėl rašau, kad prieš metus, jei akivaizdu, kad jau daugiau nei prieš dvejus? Nes nuo tada praėjo tik truputį daugiau nei vieni Marso metai. Marsas aplink Saulę keliauja 687 Žemės paras. InSight, skirtas Marso gelmių tyrimams, per šį laikotarpį patyrė visus keturis metų laikus, o mokslininkai dabar pradeda daug aiškiau suprasti zondo atradimus.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jų pačių teigimu, didžiausios pamokos, kol kas gautos InSight misijos metu, yra trys.
Pirmoji – Raudonoji planeta nuolat dreba ir virpa. Nors virpesiai yra menki ir žmogui nebūtų juntami, jie vyksta. Kol kas aptikta daugiau nei 480 drebėjimų. Tiesa, nei vienas nebuvo stipresnis nei keturi balai Richterio skalėje. Kodėl nerandama stipresnių drebėjimų – neaišku. Gali būti, kad Marsas yra tiesiog ramesnis, nei manyta iki šiol.
Antra įdomi žinia – vėjai užgožia drebėjimus. Šių metų birželį InSight aplinkoje sustiprėjo vėjai, o drebėjimų gerokai sumažėjo. Vėjas sukelia paviršiaus virpesius, kurie trukdo atskirti realius iš gelmių atsklindančius drebėjimus.
Trečioji keistenybė – Marso drebėjimai susideda tik iš giluminių bangų, tuo tarpu paviršinių bangų, kurios sklinda visų Žemės drebėjimų metu, InSight užfiksuoti nepavyko. Tai gali reikšti, kad Marso pluta yra ypatingai suskeldėjusi, arba kad visi Marso drebėjimai kyla labai giliai planetoje.
Vienas iš būdų daug geriau pažinti Marsą – atsigabenti iš ten grunto mėginių. Tokia misija labai sudėtinga, bet pirmasis jos etapas jau vykdomas: marsaeigis Perseverance turėtų paruošti mėginių, kurie ateityje bus gabenami atgal į Žemę.
Praeitą savaitę NASA patvirtino, kad bendra jų ir Europos kosmoso agentūros (ESA) misija sugrąžinti šiuos mėginius bus vystoma toliau. NASA indėlis bus nusileidimo aparatas, surinksiantis mėginius ir pakelsiantis juos į orbitą, o ESA – grąžinimo modulis, pargabensiantis mėginius iš Marso orbitos į Žemę.
Planuojama, kad abi misijos bus paleistos maždaug dešimtmečio viduryje, o Marso mėginių galime tikėtis ketvirtojo dešimtmečio pradžioje.
