Mokslininkų siūlomi kitokie medžiai padėtų spręsti didžiausią žmonijos iššūkį, bet kritikai atviri - tokie augalai gali sukelti nenumatytą sumaištį

Kažkoks keistas straipsnis. Tai taip ir nepaaiškino, kokia gali būti ta sumaištis. Gal kas domitės šia tema ir plačiau? Nes tikrai įdomu sužinoti, kodėl vis dar nėra genetiškai modifikuotų miškų, kokios problemos kyla ir pan.

taigi visi augalai, kur pvz naudojam zemes ukyje yra is esmes genetiskai paredaguoti . sitas jau senai naudojama, ir masiskai. cia tik naudos pazangesnius budus - greitesni redagavima. selekcines atrankos, atsitiktiniai atrinkiniai ir ten visokie klonavimai - labai leti budai. o poveikis tai aisku kad yra ekosistemos suzlugdomos. jau dabar bet visa tai jau irgi zinoma. ir zinoma ka galima padaryt, kad minimizuot. tiesiog nedaroma. arba daroma del "pinigu isisavinimo". ar "svarbesniu naudu". nes issirenka glusus - tipo konservus kokius pvz... cia siulo paspartint procesa. nes "poreikis". daba gi kovos su co2 banga politikoje. ir viskas. nieko cia naujo nesiulo. glusai valdzioje ir siulo glusams "greita" poveiki elementarus mokslinis lobizmas del finansavimo. as nemaanu kad istengs net realizuot toki projekta nes naturaliai auga evoliuciskai optimaliausios rusys. jei pagerins co2 absorbcija - bus kazkokios pasalines problemos su pacia augalu rusim. bus eilinis pinigu isplovimas del kokio parametro gerinimo ir uzmaskuojant vykdymo islaidas... o normalus fundamentalus tyrimai yra leti... cia ne toks klausimas - kad vienas entuziastas kazka nuveiktu...

Visos monokultūros turi paanšias problemas. Atsparumas kenkėjams sumažins bioįvairovę, greit augantis miškas dar labiau užgoš kitus augalus, liks toks sintetinis medžių ūkinis plotas. Tada atsiras kokia nors bacila būdinga tik šitiem medžiam ir išnyks viskas vienu kartu (kaip bananai).

Su bananais dar sudėtingiau, ten iš esmės yra vieno augalo klonas, todėl jei bent vienas augalas kažkuo užsikrečia, reiškia visi augalai gali užsikrėsti - nėra jokių genų skirtumų. Čia kalbant apie tuos bananus, kurie parduotuvėse pas mus. Šiaip pigiausia tai yra mažinti CO2 taršą ir tiek. Pasauliniu mastu įvesti mokesčius. Šalių eksportui, kuri neprisijungia prie vieningos sistemos taikyti muitus adekvačius CO2 apmokestinimui. Jei staiga reikėtų mokėti už taršą pilną kainą, labai greitai pokyčiai vyktų. Dabar dažnai aiškinama, kad daugiabučių renovacija neatsiperka, tačiau nutyli, kad šilumos kainai taikoma 12% subsidija per lengvatinį PVM. Taip pat nutyli, kad šilumos tinklo ir šilumos gamybos įrenginiams statyti panaudoti viešieji finansai negrąžintinų subsidijų pavidalu. Taip pat nemokami taršos mokesčiai. Visa tai sudėjus, pasirodo, kad net gilioji renovacija atsiperka per daugiausiai 15 metų, o kai kuriais atvejais ir per 5-7 metus. Tas pats ir pramonėje galioja, ar pradėsi taupyti medžiagas, kai tavo pelningumui tai neturi jokios įtakos? Na pvz. išrūšiuoti atliekas, kai tau jų išvežimas realiai beveik nemokamas? Arba dar geriau, tas atliekas panaudoti gamyboje, kad jų iš viso neliktų? Net ta pati atsinaujinanti energetika augtų daug sparčiau, jei realiai iškastinio kuro sektorius nebebūtų subsidijuojamas nei tiesiogiai, nei netiesiogiai bei susimokėtų kiekvienas už taršą. Taip, vėjo jėgainės irgi susimokėtų už jų gamybos metu sukurtą taršą, todėl jos irgi sparčiau pažaliuotų. Net geležį į plieną galima būtų pradėti gaminti be anglies. Anglis reikalinga pagaminti CO, tačiau chemijos pramonėje išsiskiriantį CO, kurį jungia su deguonimi, kad būtų išmetama mažiau taršos galėtų būti panaudojama plieno pramonėje. Vakarų pasaulyje pirminio plieno paklausa irgi mažėja, nes nebereikalinga plėtra ir metalo sukaupta pakankami kiekiai, kad būtų galima geležį/plieną perdirbti tik su elektros pagalba. Ir tik tada patampa aktualu esamo atmosferoje CO2 surinkimas, kur taip, medžiai, pelkės ir pan. yra geriausias būdas, bet iki to prieiti irgi dar reikia susitvarkyti su žemės ūkiu. Bei visiškai pritariu, monokultūros gali sugriauti ekosistemas, nors CO2 ir sumažinsi. Paprastesnis, ir galbūt saugesnis būdas užrakinti CO2 buvo siūlyta šiaurės jūrose elementų (nepamenu kokių ten medžiagų) išmesti, kad paskatinti planktono augimą, kurio didžioji dalis vėliau miršta ir paskęsta jūros dugne, taip užrakinant beveik neribotam laikui. Nepaskleidžiamas joks naujas genas ar gyvis, tačiau galima prisidirbti išpūtus per daug populiaciją, kad pati sugrius dėl tankio, gali užsiveisti įvairių žuvų ir pan. daugiau nei kad galės išgyventi baigusis planktono augimui ir kitos panašios bėdos. Kitaip sakant, su ekosistemomis ir įsikišimu į jas nėra taip viskas paprasta ir lengvai pamatuojama.

Geriausias būdas sukaupti CO2 yra sukaupti dirvožemyje humuso pavidalu naudojant bearimines (no-till) technologijas. Tikiu, kad anksčiau ar vėliau (na, dar nelabai greitai) iki to prieisime.

buhalteriuko eiline paistalu doze. mokesciai jau patys savaime iskraipo rinka ir pradedama vystyt tarsesnes ekonomikos rusys vietoj svariu. "sildymo taupymo" renovacija aplamai yra visiska ekonomine nesamone, kai del 5% efekto pradedama kist 95% resursu. co2 kiekius gamina resursu perteklinis naudojimas, kuris dideja bereikalingai butent del priklaumomybiniu zirkliu. mokestinis reguliavimas nera pilnavertis problemos sprendimo budas - nes jis netiesioginis. tokia tavo buhalterine logika debiline, nes tu nesuvoki, kad dalinis "normuotas" leidimas terst priveda prie situacijos, kad visi persimeta i dalini tersima vietoj visisko netersimo technologiju diegimo. kazkoks energetinis atsipirkimas cia isvis ydingas parametras tersimo klausime. verslui terupi atsipirkimas ir terupi kuo didesne apyvarta (plestis iki begalybes). ant tersimo jei skersa padeje... o leidimu isdavinejimas per mokescius tvarka sukuria verslui aplamai monopolines salygas terst "leistinai" pagal normas ir neribotai... mokesciu didinimas cia isvis nebedaro jokios itakos paciai tarsai, o net pradeda ja dirbtinai generuot...nes verslo interesai (didint apyvartas) cia pradeda sutapt su valdzios interesais (didint kontrole) - kas isvirsta i sutartini tarsos didinima.viskas isvirsta sikimu ant visuomenes - nes visuomene tampa cia silpnaja grandim. nebegali priesintis dviems monopoliams - nes visuomenes prigimtis niekada nebuna savaime monopoline. uztat ir sedim sude iki ausu

Po truputį auga, ir priemonių buvo paskatinti pereiti, nes pereinamuoju laikotarpiu krenta derlius (3-5 metai), po to išauga.

Seniau pelningiausia/populiariausia bananų veislė buvo kita, bet ji išnkyko dėl monokultūrinės problemos.

Cavendish berods vadinosi. Dabartiniams bananams parduotuvėje ir panašu liko koks 10 metų, plinta liga po pasaulį, naikinanti bananus. Gal ir pavyko ligą suvaldyti, nesekiau, nes bananų kainos stabiliai išlieka gan žemos.