Aplinkosaugininkai: didžioji dalis Lietuvoje parduodamo dyzelino – su aplinką žalojančiu palmių aliejumi (Papildyta Lietuviškų degalinių sąjungos komentaru)

Vėl šitie rapsininkai, tik šįkartą pasivadino "aplinkosaugininkais". Būtų juokinga jei nebūtų graudu.

Ne "šitie rapsininkai", o situacija labai sudėtinga ir bloga. Palmių aliejaus paklausa labai sparčiai auga, o atogrąžų miškai sėkmingai kertami, nes ten valdžioms nelabai rūpi. Pas mus rapsams auginti miškų niekas nekerta. Atsiranda aiškinančių, kad neaugina maisto kultūrų ir taip kelia maisto kainas, bet tai taip pritempta... Maisto kainos Lietuvoje priklauso nuo pasaulinių kainų. Toks ir skirtumas Ir taip, rapsų naudojimas mažina CO2 pėdsaką, bet kartu ir gerokai labiau sumažina kitų teršalų išmetimą, nes suriša juos. Tiesa, tai trumpalaikis sprendimas.

Kaip isvaiste valstybinius pinigus, pastate bio kataline, bet niekam kuro parduoti negali... Nes perka pigesni palmiu alieju. Nors ir sako, kad brangesnis.. Verslas orentuojasi i pelna, tad labai keisti pasysakymai, lygtai rapsu biokuras pigesnis nei palmiu aliejus...

Taip, situacija bloga, bet rapsų perdirbėjų ("biokuro" gamintojai) ją ir sukėlė - patys pralob'ino reikalavimą maišyti tą jų šlamštą ir dabar jaučia nuoskaudą, kad jų žaidimo aikštelėje juos pačius ir apstūme kiti. Su irgi "biokuru", ir dar net geresniu. Ir nėra čia jokios "ekologijos", tiesiog taip kažkas sugalvojo įlysti į naftos verslą, paėmus nors kelis procentus kuro rinkos jau galima visai neblogai gyventi. Tik kad va, naftos kompanijos kai nori (už papidomas kliento babkes kurių jis neturi teisės atsisakyti mokėti) gali pagaminti ir pačios, lygiai tokį ir net geresnį, "ekologišką" kurą. Nebeleis palmių - sugalvos kaip pirkti tuos pačius rapsus kur pigiau (iškirs ir palmes, užsės kažkuom kitu) ir vistiek apeis tuos tarpininkus.

kestutiz, ne jie pralobino, o įtraukta jau senai buvo, ir įtraukta buvo ne reikalavimas maišyti biodegalus, o 10% kuro transporte pakeisti švaresnėmis alternatyvomis. Kadangi vandenilis ir elektromobiliai dar nėra tiek paplitę, kad Lietuva būtų galėjusi pasiekti tikslus, atsirado biodegalai. Biodegalams Lietuvoje geriausiai tinka rapsai. Čia ne Lietuvos rapsų augintojai prastūmė, o tiesiog rinka reagavo į numatomus pokyčius. Ir šiaip palmių produktus išves iš biodegalų rinkos Europoje arba vien patys vartotojai, rinkdamiesi kitą, arba ES reguliavimu. Ir ne tarpininkai čia esmė, o tai, kad palmių produktų naudojimas ne mažina, o didina CO2 emisijas sumoje. Visi oficialiai gauna palmių produktus iš tų plantacijų, kurios palmių nekirto, bet realiai tai tiek palmių produktų pagaminti neįmanoma. Tose šalyse tiesiog valstybės leidimu klastojami dokumentai. ES tikslas šiaip yra pereiti prie antros, o vėliau trečios kartos biodegalų, kai būtų panaudojamos įvairios atliekos. Tačiau tokie biodegalai kol kas yra brangesni, technologijos neištobulintos. Nors autotransporte jų gali labai ilgai ir nereikėti, tačiau laivams ir lėktuvams, tai gali būti geriausia alternatyva dar ilgai.

Lietuvoje gaminamas pirmos kartos biodyzelinas yra RME (riebalų rūgščių metilo esteris). Technologija paprasta, bet grynas galutinis produktas "biodyzelinas" turi ir trūkumų . Pirma tai mažesnis stabilumas (oksiduojasi) - šis parametras kontroliuojamas naudojant antioksidantus. Antra tai RFT (ribinė filtruojamumo temperatūra) kuri gryno rapsų RME apie -14 C, tačiau naudojant priedus užtikrinama iki -26 C. Atrodo butent šis parametras yra ORLEN Lietuva argumentas, kodėl pasirinko ne RME, o HVO. HVO (hydrotreated vegetable oil) antros kartos biodyzelinas ankščiau išvardintų trūkumų neturi (praktiškai idealus dyzelinis kuras) išskyrus aukštesnę kainą. Jis beje gali buti gaminamas iš visų augalinių aliejų, palmių aliejus naudojamas grynai dėl pigumo. Principialiai žiūrint Neste greičiausiai galėtų gaminti HVO ir be palmių aliejaus - tačiau faktas, kad produktas bus brangesnis, ir už tai sumokėsime mes galutiniai vartotojai. Idomus momentas yra tai, kad Lietuvos RME gamintojai sėkmingai eksportuoja į Skandinaviją (ten žiemos tikrai ne švelnesnės nei pas mus), tačiau butent vietinėje rinkoje iškilo toks "konfliktas".

Tik šiek tiek papildysiu: Antros kartos biodegalai - degalai, kuriems kaip žaliava naudojama lignoceliuliozės turinti biomasė. Tai mediena ir jos atliekos, žemės ūkio atliekos. Nebent čia kartų skirtingais pjūviais dar pridarė, bet HVO tiesiog kita gamybos technologija, bet žaliava iš esmės ta pati.

auginant ivairius augalus zemes ukyje (ypatingai kviecius) rapsai sejomainoje yra praktiskai idealus augalas. jiems uzauginti reikia didesnio trasu kiekio, taciau po rapsu tos trasos lieka kitiems augalams. taip pataisomas dirvozemis maisto medziagomis ir pagerinama struktura, sumazinami kvieciu ligu sukelejai. problema atsiranda, kai rapsai sejami dazniau nei 4 metai toje pacioje vietoje, nes labiau puola ligos, kenkejai ir taip patiriamos didesnes auginimo sanaudos.