Vandenilis bus pigesnis? Japonų mokslininkai mano suradę būdų pakeisti brangius platinos katalizatorius

Kad gamybos įranga sudaro santykinai nedidelę kainos dalį. Tai, kad tik 1/5 energijos panaudotos vandeniliui gaminti panaudojama automobiliui varyti, yra brangiausia dalis. Ir pamirškite sapaliones apie tai, kaip panaudos perteklinę elektrą už artimą nuliui ar neigiamą kainą. Vandeniliu varyti visą elektrinį transportą reikia 1,5 karto daugiau elektros, nei dabar suvartojame. Pereiti ant elektros reiktų apie 30% daugiau elektros. Ir ne, atsinaujinanti energija nebėra brangesnė, dabar jinai yra pigesnė didžiojoje dalyje šalių, net nevertinant taršos kainos. Dabar jau plinta projektai, tolyn nuo pusiaujo, kur saulės+vėjo+akumuliatoriaus derinys užtikrina elektros tiekimą bet kuriuo paros metu, tiek kiek reikia ir pigiau nei dujos ar anglys.

Pastebėjau, kad nesvarbu, kokia technologijų sritis, jei reikia proveržio, į pagalba visada ateina grafenas

Didžiausia problema, kad vis dar nesugebame grafeno gaminti masiniu pramoniniu būdu, bent kiek domėjausi.

Jei tikėti VW, tai EV bendras efektyvumas yra 76proc, o H2V yra 30proc, t.y skirtumas 2,5karto. Pas tave efektyvumo skirtumas 5. Daugėjant atsinaujinančios elektros daliai energetikoje, dar daugiau elektros energijos reikės kaupti (balansuoti tinklus kaupiant energiją kai perteklius, panaudojant rezervus kai trūkumas), todėl bendras EV naudingumas mažės, nes daugiau energijos bus iššvaistoma tinklų balansavimui.

siaip problema ne pats tinklu balansavimas. padaryt subalansuota tinkla labai lengva - tiesiog riboji perteklines energijos gamyba. ta ir su veju ir su saule labai lengva realizuot - jei yra pvz operatorius. aplamai galima ir automatizuotai daryt - jei itampa kyla ribojama energijos iliejimas invertery. dabar tas apsaugu lygyje realizuota - bet cia galima butu kitoki algoritma istatymiskai idiegt. cia ner problemos. ir jei energija principe nemokama - apie koki svaistyma tu cia kalbi? problema yra tik energijos gamybos trukumai, kai ir saule nesviecia ir vejo nera. ir truksta tiesiog. bet net ir cia galima issprest su kintamo lygio hidro baseinais. tiesiog atskiram tinkle - pvz Lietuvos - ju turi but pakankamas kiekis. sakykim Latvija turi net per daug is esmes tokiu hidro pajegumu - galimetu kooperuotis pvz pastatant jungtis ir siektiek suderinant ivairiu tipu elektriniu supirkimo kainodara. juos padotuot per kwh kaina pasiimant subalansavimo poreiki. kol isvystytume savo pajegumus. svarbiausia problema yra istatymine-reguliavimo. pas mus energetika vysto is esmes glusai. energetikos skatinimo modeliai debiliniai. ne skatina - o zlugdo... na ir per didelis monopolisto lobizmas. principas turi but toks: - jei kazkoks ukio subjektas yra energetinis vartotojas (nepriklausomai nuo dydzio) - valstybe i ji turi ziuret kaip busima i nulinio suvartojimo objekta. valstybes tikslas yra butent subalansuot bet kurio vartoto sanaudas iki nulio. va cia yra geroves valstybe. jei vartotojas tik perka energija - ji reikia visokeriopai remt kad kuo daugiau pasigamintu. bet parama turi baigtis kai jis sakykim metu balanse pasiekia nuli. jei jis pradeda daugiau gamint nei suvartoja - parama ISKART turi tapt nuline ir turi prasidet pertekliaus apmokestinimas. va toks modelis turi but - jei norim maksimalios energetikos pletros ir visuotinio elektromobilizmo. tik gamintojus, orientuotus tik i pelna - apmokestint maksimaliai. orientuotis i zemiausia kaina - yra nesamone. orientuotis i suvartojimo mazinima - yra nesamone kvadratu. orientuotis y taupyma atsinaujinancioje energetikoje - yra isvis nesamone gal net kubu... visos sitos nesamones zlugdo sali. ir gerove su konkurencingumu mazina. o del pertekliaus - orientuotis reikia i energijos pertekliaus eksporta. bet kol nera subalansuotas vartojimas iki nulio - net cia nesamone. o mes perkam gal du trecdalius elektros ir gal 80% eiles kuro... vietoj energetikos gamybos ir vartojimo skatinimo kuriama kazkokia monopolizacijos itakos didinimo visiskai nereikalingos strukturos - pvz nuotolinis priristasis prie tinklo energetinis virtualus vartojimas. cia ne pazanga. cia istatyminis salies atsilikimo didinimas... vartotojai turi islaikyt perteklines reguliavimo strukturas... imortal cia nuveike nemazai - Lietuvos energetikos zlugdyme kiek suprantu, nes pastoviai tuo cia pasigiria karts nuo karto vandenilis kaupimo gal ir neispres, jei ziuret i energetinius tinklus. pigiau elementariai hirdroenergija. bet cia ka japonai daro - jie ne tinklu kaupima sprendzia. jie sprendzia atristojo energijos ekologinio vartojimo problema. nu vazines brangiai - bet uztat ekologiskai. ju bent jau inovacinis prioritetas teisingas. kai pas mus Lietuvos valstybinis prioritetas - ismezt vartotojus ir padaryt is ju vergus su apribotom teisem i energijos resursus... cia ypac konservu tikslas vos ne NR1...

Na 76% elektromobiliui - čia dugnas efektyvumo. Čia kol tinkluose akumuliatoriai nėra panaudoti, ir jei tinklas nėra efektyvus. Realiai pasiekti galima 85-90%. Tuo tarpu vandenilis 30% yra stipriai optimistinis. Vandenilis taip pat linkęs nutekėti net iš metalinių talpų, nes jo molekulės itin smulkios. Kadangi vandenilis turės būt transportuojamas, nuostoliai ir prisideda. Slėgimas ir slėgio mažinimas irgi nevyks optimaliomis sąlygomis visą laiką, nes būtent tokių reikia pasiekti 30%. Bus šalta mažinant slėgį - naudosi elektrinius tenus. Bus labai karšta kai slėgsi - reiks daugiau elektros suslėgti. Čia jau nesigilinant į vandenilio gamybos ypatumus. Taip pat vandenilį dar reikės transportuoti, taip kad kiek žiūrėjau studijų, realus efektyvumas 18-20%. Tai šiek tiek daugiau nei 4,5 karto skirtumas. Apvalinu iki 5, nes jau esmės nekeičia. Galime sumažinti iki 4, vis tiek bus 30% elektros paklausos padidėjimas vs 120%. Pvz., jei Acema pereitų prie vandenilio naudojimo trąšoms gaminti, tai elektros paklausa Lietuvoje išaugtų daugiau nei 100%.

tame ir reikalas kad tu nesigilini i smulkmenas ir energetikos niuansus. klausimas tik tame - truksta vingiu gal siektiek, ar kas? vandenilio transportavimas aplamai beprasmiska veikla. bet kad palaikyt rinkos monopolizavima - tai reikia ivest butinai transportavima kazkoki. kad kazkas viska valdytu centralizuotai ir butu galima visokiu kontroles organizaciju pristeig ir visiem knist prota, kaip tai brangu ir neefektyvu. jau sitoj vietoj visas tas tavo "ekspertines -analitines analizes" gali klozetan leist... kai vartotojams tereikia tik tasku kur jie galetu isipilt to vandenilio. be kazkokiu problemu. o transportuot energija reikia budais - kurie pigus ar beveik nemokami. va cia ir reikia investuot visuomenes mokescius - surenkamus is energetikos sektoriaus. nes tik tokia graza naudinga visuomenei. elektros tinklai energija transportuoja labai fiksuotom sanaudom kazkur iki >20% tik net is kitu valstybiu iki galutinio vartotojo idealiu atveju. jei atsiras pigesniu alternatyvu - i jas perkpreit finansavima. o ne vystyt belenka belenkaip uz visuomenes mokescius. o vandenili aplamai veziot beprasmiska ar net is naftos sintetint. pristatyt reikia mazu automatizuotu gamybos tasku. i kuriuos privesta tiesiog pertekline elektra. ir tegu kad ir elektrolizes pagalba skaido ir slegia i pusiau kiaurus balionus. kad butu tiesiog aplamai infrastruktura tiekimo. su fiksuotom sanaudom. ar tegu gaminasi patys - jei iperka tokia stoti privatininkas. va tokia infrastruktura yra pigiausias variantas. isvystyt pati ekologini vartojima masems. vietoj to dirbtinai kuriama technologijos, kad uzdirbtu tie kur valdo kapitala. kad nenubiednetu visokie partijiniai donorai ir panasus. su susiveikta itaka visuomens ribojimo net mokesciu surinkimo didinimas toje pacioje energetikoje be visuomenes atsiklausimo jau yra AISKI korupcija. kai vartotojai visuomenes dauguma. tas pvz liecia elektra, sildyma ar automobiliu kura.

Klozetan gali leisti tave patį, kai nesupranti, kodėl transportuoti vandenilį vis tiek greičiausiai teks. Toliau tingėjau skaityti, neverta.