VU mokslininkai sukūrė COVID-19 testavimo metodą, sutrumpinantį tyrimų laiką perpus - labai greitai bus galima naudoti masiškai ()
Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai sukūrė COVID-19 testavimo metodą, sutrumpinantį tyrimų laiką perpus, ketvirtadienį pranešė universitetas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Mūsų tikslas buvo sukurti koronaviruso ir kitų virusų nukleorūgščių detekcijos rinkinį, kuris leistų virusus nustatyti tiesiai iš ėminio, be papildomo mėginio apdorojimo. Šis darbas buvo sėkmingai atliktas – sukurtas specialus detekcijos rinkinys, kuris padeda nustatyti tam tikrų specifinių genų unikalius taikymus“, – pranešime cituojamas profesorius Algirdas Utkus.
Jo teigimu, šiuo metu visame pasaulyje auksinis standartas diagnozuojant Covid-19 yra polimerazės grandininės reakcijos (PGR) tyrimas, kai imamas mėginys iš nosiaryklės ir jame ieškoma viruso RNR.
Profesoriaus teigimu, laiku atliktas PGR tyrimas yra tikslus, tačiau jo rezultatai gali būti gauti po šešių valandų ar net paros, nes jam atlikti reikalingi parengiamieji darbai. Tuo metu VU mokslininkų sukurtas metodas tyrimų laiką gali sutrumpinti perpus.
Priešingai nei PGR metodu, tyrimams atlikti naudojamas ne ėminys iš nosiaryklės, bet kraujas, šlapimas ar išmatos.
Naujojo metodo veikimo principas panašus į dabar vykdomą testavimą tuo, kad jo metu taip pat atliekami genetiniai tyrimai, kurie leidžia patikimai identifikuoti COVID-19.
„Mūsų sukurtą naują viruso nukleorūgščių detekcijos būtent šiuose biologiniuose ėminiuose metodą, kuris jau taikomas eksperimentinėmis sąlygomis, po papildomų tyrimų bus galima diegti ir praktikoje“, – komentavo A. Utkus.
Anot jo, jei metodas sėkmingai veiks ir „darbinėmis sąlygomis“, kovo ar balandžio mėnesį būtų galima jį patentuoti ir pradėti naudoti.
„Nors naujasis COVID-19 tyrimo metodas šiandien galbūt ir netaptų pagrindinis, bet šalia jau dabar naudojamų jis tikrai būtų naudingas ir veiksmingas“, – sakė profesorius.
A. Utkaus teigimu, jį taip pat galima būtų taikyti ir kitiems kvėpavimo takų virusams, kurie pasikartoja kasmet, identifikuoti, pavyzdžiui, gripo A, gripo B atvejais.
