„SpaceX“ kosminės raketos prototipas leisdamasis sudužo ir sprogo: „Mūsų skrydis vėl buvo puikus, tik turime truputį padirbėti dėl to nusileidimo“ (Video)

Įdomu kas būtu jeigu būtu, jei SpaceX būtu pasuke labiau SSTO keliu ir į LEO siūstu kosminius vienos pakopos lėktuvus. Pvz tokius kaip https://en.wikipedia.org/wiki/VentureStar https://en.wikipedia.org/wiki/Skylon_(spacecraft)

Nieko gero. Yra daug priežasčių kodėl pagrinde naudojamos daugiapakopės raketos, o ne SSTO. Grubiai sakant, SSTO tiesiog nėra taip efektyvu ir ekonomiška kaip raketos.

Man labiausiai patinkantis SSTO konceptas būtų šitas ir labai tikiuosi kad artimoje ateityje kažkas kaip SpaceX užsiims SSTO rimčiau.

su cheminiais varikliais SSTO yra neimanoma. tiksliau imanoma, bet naudinga mase, kuria gali pakelti i kosmosa yra tokia maza, kad is to jokios naudos nera. ziurint is kitos puses: jie sekmingai moka nutupdyt boosterius, todel nereikia nieko naujo isradineti.

kurie kvėpuoja oru, o kai oras labai jau išretėja virsta tieisog į raketą su raketiniais varikliais ir naudoja + dar ir oksidatorių. Oksidatorius pvz suskystintas O2 yra dar sunkesnis už patį kurą tarkim vandenilį ar suskystintą metaną, atsisakius tam tikros dalies oksidatoriaus visa ta masė gali būti pakeista naudingu kroviniu, arba atpigintas skrydis. Raketiniai varikliai su oksidatoriumi būtu naudojami tik paskutinei stadijai, taip kaip raketa naudoja paskutines pakopas jau beorėj erdvėj. O orbitos ir padėties korekcijai galbūt net joniniai varikliai naudojami. Raketiniai varikliai tokie kaip Skylono neturi greičio apribojimo kurį gali pasiekti tam tikru rėžimu, kaip tas yra ramjet ir scramjet atveju, nes tai raketinis, o ne reaktyvinis variklis. Įdomu ar iš nerudijančio plieno atlaikytu stabdymą į tankesnius atmosferos sluoksnius ir gryžimą toks ssto, spelioju nes tie SpaceX starship iš nerudyjančio plieno yra.

.

o tai negalima pvz sunku krovini igreitint pakankamai ore, horizontaliai. o tada tiesiog inerciskai iskelt i orbita, tik pakeitus krypti dar kol ore? isvis be jokio kuro tempimo aukstyn su tom raketinem pakopom. nes daba ziurint teoriskai, tai yra "raketos" principas. ir "lektuvo+raketos". bet nera visiskai "lektuvinio" tipo iskelimo. kosmose nebeaktualu - ten tipo joniniai visokie...

trečioje dalyje. Tik nerekomenduoju nuo jos pradėt, nes pirma dalis geriausia, o antra paaiškina kodėl iš viso įvyksta tai kas vyksta trečioje. Čia viena iš tų knygų kur mokslinė fantastika nesikerta su mokslu, bet ji žiauriai ilga, ir gali būti nuobodi, jei nori žvaigždžių karų lygio veiksmo. Raketos vis dar yra paprasčiausias, metodas pasiekti orbitą. Yra veikiančių koncepcijų, tačiau mes judame į raketų atpiginimą, kaip pvz rocket lab, kurie stengiasi visus komponentus padaryti pigiai spausdinamus.

Net pasiekus 8km/s greitį, ar netgi daugiau ir esant tarkim 60km aukštyje net nesvarbu kokiu kampu, vistiek priešingoj ir aukščiausioj orbitos pusėj reikės dar truputi pirstelėti su raketiniu varikliu, realiai tą ir daro ssto ir visos raketos kaip ir rašė conjurer. Dar aš nepaminėjau, kad negali būdmas žemai kur yra oro labai įgreitinti nes sudegsi nuo trinties į orą. Yra prikurta visokių koncepcijų, kaip įgreitinti ssto (bent jau krovininį nes perkrovos perdidelės žmonėms), pvz ant maglev tipo elektromagnetinių linijinių variklių katapultos, įgreitintu iki kelių mach, o tada jau tiesiasroviai reaktyviniai varikliai ramjet ir scramjet glėtu pakelti ir įgreitinti tą lėktuvą ne iki orbitinių greičių, bet į suborbitą be problemų iškletu. Aukščiausiam suborbitos taške dar įjungti raketinį variklį ir iš suborbitos pereiti į orbitą. Pagrindinė problema būtu nesudegti atmosferoj greitėjant ir grįžtant iš orbitos. Šita problema labai nervina net ir KSP žaidžiant kur atmosfera visiškai baigiasi ir prasideda kosmosas ties 70km, o orbitinis greitis KLO (Kerbin low orbit) 2200m/s. Neįsivaizduoju kaip būtu Žemės atveju didesnė ar mažesnė problema intuityviai įtariu, kad iš Žemės orbitos gryžti dar karščiau būna, nes greitis beveik 8km/s.

Na jei žaidi KSP turėtum puikiai žinoti kokie SSTO yra neefektyvūs. Pasiekus KLO tebūna pakankamai kuro kad galėtum grįžti į atmosferą, o tam daug nereikia. Vienas geresnių sprendimų, tai kokie 2 numetami reaktyviniai boosteriai, su savo kuru, kurie padeda pasiekti aukštį ir greitį, iš kurio lengviau raketinį variklį paleisti. Na bet koncepcija gaunasi panaši į pegasus, ir tai ką daro vrigin su savo suborbitiniu lynx, ar X-15 lėktuvą.

Su vienu savo vidutinio dydžio VTOL SSTO su vienu atominiu varikliu nuskrendu iki Minmus, nusileidžiu ir grįžtu, su palyginus dar nemažai kuro bakuose, stock dalys, jokių modų. Aš KSP su stock dalim nuskrendu betkur ir grįžtu į Kerbin atgal Sun sistemoj su "mega giga" dydžio motininiu erdvėlaiviu, dabar nepamenu masės, berods 100+t be kuro tuščias. Galiu nugabeneti 20 kerbonautų ir kokius 1 rimtą, ar 2 lengvus landerius, arba 1 stotį ant paviršiaus + dar vieną landerį kuris skirtas emergency situacijai, jei pasibaigtu kuras ir tektu grežtis, kad išgauti kuro. To motininio erdvėlaivio yra du variantai su atominiais varikliais ir su joniniais varikliais. Tas "mega" erdvėlaivis niekada nenusileidžia jokioj planetoj tik kursuoja nuo vienos planetos orbitos iki kitos (dalinai susistabdau į atmosferą jei ta planeta ją turi). Grįžęs į Kerbin orbitą, jį papildau kuru su dideliu SSTO/degaline, reikia kažkur iki 3 skrydžių, kai jis paruoštas skrydžiui, atskraidinu kerbonautus su keleiviniu ssto. Visa mano skraidanti flotilė 100% panaudojama iš naujo "neribotą" kiekį kartų ir visa tai nemodifikuotam žaidime. Supratau kad kiekvieną kartą iškelti didelį krovinį į orbitą pirmosios raketos pakopos gaunasi nesveiko dydžio, tas labai neracionalu, vien oksidatorius sudaro visos raketos gal kokia 40% masės, o jį taip pat reikia kelti su raketiniu varikliu, tai variklis kuris kvėpuoja oru ir gali veikti retoj atmosferoj ir iki didesnių greičių lengvai sumažina visą masę 2 kartus tam pačiam kroviniui iškelti. Sunkiausia buvo iškelti tą "mega" erdvėlaivį į orbitą nuo Kerbin, apkarsčiau su belekiek daug kieto kuro greitintuvų ir labai labai sunkiai, gal tik iš 5 karto pakėliau į orbitą, vis nesisekdavo dėl perdidelės masės iš suborbitos pereiti į orbitą. Paskui supratau, kad dirbu nesąmones ir iškėliau jį su beveik tuščiais bakais be vargo. Aš jį kroviniais ir kuru pakraunu su dideliu ssto, nes iškelti galėjau tik tuščią. Na ir po visko tiesiog pasidarė nuobuodu, tiesiog nuobodūs rutininiai skraidymai, bet pats procesas, kol ištobulinau viską labai kabliuojantis. Man atrodo, kad anksčiau buvo kažkur KSP modas, kad Kerbiną padaryti panašaus dydžio, masės, atmosferos ir laisvo kritimo pagreičio ir visos kitos fizikos kiap temperatūros pasipriešinimas ir tt. kaip Žemės, reikės kada pabandyti, turėtu viskas būti dvigubai sudėtingiau. Aišku realiam pasaulyje niekas negalėtu leisti tiek daug brangių feilų, kol pasiseks bet mokslininkai ir inžinieriai ten dirbtu ir nevienas, o visa krūva, vietoj vieno geek'o

Jūs mane pataisykit, bet problema su šitais "lėktuvais" yra tame, kad jie galės leistis tik Žemėje. Apie Mėnulį ar kitas planetas svajoti nėra šansų dėl atmosferos nebuvimo arba retumo. Raketa, tuo tarpu, ypač tokia, kurią kuria SpaceX tuo ir bus ypatinga, kad galės kilti, leistis, pasipildyt kuru, vėl kilt - ir taip praktiškai bet kokiomis sąlygomis ir ant praktiškai bet kokio kieto paviršiaus (kojas žada daryt self-leveling).

Čia sandbox, ar carrier mode? Jei carrier, tai kiek valandų praleidai prie žaidimo?

Teoriškai yra daugiau planetų su atmosfera, saulės sistemoje, kur gali nusileisti shuttle tipo erdvėlaivis. Bet praktiškai nėra nusileidimo takų. Tokie nusileidimo zondai, kurie leidosi į mėnulį, reikalauja daug maž lygaus aro žemės. O pvz į venerą galima net nesileisti, o naudojant helio balionus, sklandyti atmosferoje, dėl jos tankumo. Arba sklandyti su elektriniu propeleriniu lėktuvu. Bet tokie prietaisai jau neturės galimybių pakilti atgal į orbitą.

apverstam žemyn dangčiais krovinių skyriuje. Na dar aišku tie gyro stabilizatoriai yra sudėti, ar kaip jie ten vadinasi tame žaidime. Čia carrier mode, bet tai taspats kas sandboxe beveik, nes aš pasididinau revard (pinigų kiekį), kad nebūtu dėl to jokių apribojimų, nes tai erzina, tie managmentai ir buhalteriniai dalykai, kai kalba eina apie kosTmosą O carrier mode pasirinkau, nes tada science taškai turi kažkokią prasmę ir dažniausiai visokių nuobodžių misijų yra, bet kartais ir rimtesnių iššūkių ir tt., taip įdomiau, tik mažiau apribojimų dėl finansų. Na tam tikra prasme sugadinau žaidimą, bet tuos carrier modus aš vis išnaujo eidavau ir eidavau su kiekviena nauja žaidimo versija, tai man čia jau kitas žaidimo etapas. Nebepatinka man kovoti su tais kvailai ribotais resursais, kai pvz pradžioj net nėra aerodinaminių plokštumų stabilizuoti raketai, tas tai erzina nerealiai, nes tiesiog perdaug kvaila, net broliai Raitai naudojo sparnus ir stalbilizavomo plokštumas, net prieš pora šimtų metų buvo bandymų statyti sklandytuvus ir sklesti naudojant uodegą kaip paukščių. Šitą žaidimą aš žaidžiu gal nuo kokių 2013 metų, bet maždaug mėnesį žaidžiu pora mėnesių nežaidžiu, ant galo puse metų nežaidžiu dvi savaites žaidžiu. Dabar jau senokai buvau įsijunges.

Dėl erdvėlaivių nuleidimo, priklausomai koks tavo tikslas. Musk'o tikslas yra sukurti koloniją Marse, tam reikia daug išteklių, vietos ir pan., tačiau tarp tikslų nėra viso to erdvėlaivio pakėlimas atgal į atvirą kosmosą. Būtent dėl to nuleisti makes sense. Jei planuotų grįžimą tuo pačiu erdvėlaiviu, tada taip, palieki orbitoje aplink Marsą, pakyli su mažesnėmis raketomis nuo paviršiaus pasigaminęs tenais kuro, ir toliau skrendi. Jau net daugumoje fantastikos žanrų "nebetupdo motherships". Iš esmės net sustoti tokiu atveju su motininiais laivais neapsimokėtų, prilėtini (santykinai) kad prisijungti/atsijungti galėtų nesubyrant ir nesusidaužant ir tiek, taip sutrumpintum kelionės trukmę tarp planetų.

. Tiesiog paklausiau dėl karjieros, nes joje užtrunka kol gauni NERVA, RTG ir panašias technologijas. Pats laukiu antros dalies, nes pirmoje man pritrūko kolonizacijos technologijų. Ir vienu metu dariau tiek misijų, kad norint jas visas valdyti reikia beveik realiu laiku žaisti. Marse beje įmanoma VTOL SSTO, ir gali būti kad starship turės tokias galimybes. Ten nėra tiek atmosferos, kad lėtintų kilimą, ir mažiau gravitacijos. Tik va kuras yra tikra problema. Dėl to reikia bent 5-10 tokių nuleisti, su įranga kurui išgauti, kad galėtum įsirengti gamybos liniją kuri galėtų patenkinti kuro poreikį. Bet persikėlimui iš marso į žemės orbitą sakyčiau reikia kažko panašaus į ISS. Starship daug žmonių nepalaikys tokį ilgą laiką. Na pamatysim kaip muskui seksis, pakolkas tiks linksmi sprogimai.