Naujausias tyrimas: pandemijos metu 2 protrūkiai per metus yra neišvengiami - AIR indeksas padėtų iš anksto pasirengti tokioms bangoms (1)
Orų parametrai – paprastai neįtraukiami į pandemijos modeliavimą – pagerina pandeminių prognozių galimybes, skelbia naujas tyrimas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dėl „antrosios koronaviruso pandemijos bangos“ dažniausiai kaltinamas tinkamų saugumo priemonių ar politinės valios trūkumas. Tačiau naujas tyrimas apie orų poveikį rodo, jog pandemijos metu du protrūkiai per metus yra neišvengiami.
Nors kaukės, judėjimo apribojimai ir socialinio atstumo laikymasis trumpojoje perspektyvoje padeda sulėtinti naujų infekcijų skaičių, tačiau į epidemiologinius modelius klimato poveikio neįtraukimas yra akivaizdus trūkumas, galintis sukelti ilgalaikius padarinius. Moksliniame žurnale „Physics of Fluids“ paskelbtame tyrime Talibas Dboukas ir Dimitris Drikakis iš Nikosijos universiteto Kipre aptaria šių parametrų poveikį.
Tipiniuose epidemijos prognozės modeliuose yra tik du pagrindiniai parametrai: perdavimo greitis ir pasveikimo greitis. Šie rodikliai paprastai traktuojami kaip konstantos, tačiau T.Dboukas ir D.Drikakis teigia, kad taip neturėtų būti.
Temperatūra, santykinė oro drėgmė ir vėjo greitis vaidina svarbų vaidmenį, todėl mokslininkai siekė modifikuoti tipinius modelius, kad būtų atsižvelgiama ir į šias klimato sąlygas. Savo naują nuo oro sąlygų priklausantį kintamąjį jie vadina Oru pernešamos infekcijos (angl. Airborne Infection Rate, AIR) indeksu.
Pritaikę AIR indeksą Paryžiaus, Niujorko ir Rio de Žaneiro modeliams, jie tiksliai apskaičiavo antrojo protrūkio kiekviename mieste laiką – o tai rodo, kad du protrūkiai per metus yra natūralus, nuo oro sąlygų priklausantis reiškinys. Be to, viruso situacija Rio de Žaneire labai skyrėsi nuo Paryžiaus ir Niujorko situacijų – dėl sezoninių šiaurinio ir pietinio pusrutulio pokyčių.
Autoriai pabrėžia šių sezoninių svyravimų apskaitos svarbą kuriant epidemines saugos priemones.
„Mes siūlome, kad epidemiologiniuose modeliuose klimato poveikis būtų įtrauktas naudojant AIR indeksą, – sako D.Drikakis. – Nacionaliniai karantinai ar didelio masto karantinai neturėtų būti grindžiami trumpalaikių prognozių modeliais, kurie atmeta oro sezoniškumo poveikį“.
„Pandemijų metu, kai dar nėra masinio ir veiksmingo skiepijimo, vyriausybių planai turėtų būti ilgalaikiai, atsižvelgiant į orų svarbą ir atitinkamai parengtas visuomenės sveikatos ir saugos gaires, – teigia D.Dboukas. – Tai galėtų padėti išvengti reakcijų, susijusių su griežtu karantinu, kuris neigiamai veikia visus gyvenimo ir pasaulio ekonomikos aspektus“.
Kylant temperatūrai ir mažėjant drėgmei, D.Drikakis ir T.Dboukas tikisi infekcijų skaičiaus sumažėjimo – nors jie pažymi, kad ne mažiau svarbu ir kaukių dėvėjimas ir socialinės distancijos laikymasis.
Ankstesni šios tyrimų grupės darbai parodė, kad seilių lašeliai per penkias sekundes įveikti šešių metrų atstumą, kai asmuo kosėja – ir pratęsė tyrimus, kad ištirtų veido kaukių poveikį skirtingomis oro sąlygomis. Tyrimo autoriai į savo epidemiologinius modelius įtraukia ir ankstesnes išvadas.
Parengta pagal „ScienceTechDaily“.
