Šie medgraužiai tarakonai yra vieni iš nedaugelio vabzdžių, besiporuojančių visą gyvenimą. Kokia jų ilgalaikės meilės paslaptis? Šiek tiek abipusio kanibalizmo.

Pasiporavę tarakonai (Salganea taiwanensis) buvo nufilmuoti (žr. nuorodas teksto apačioje), kaip ištisas dienas pakaitomis vienas kitą kankina ėsdami partnerio sparnus.

Dar daugiau, aptikta daugiau nei 99 proc. tarakonų, su apkramtytais sparnais, o tai rodo, kad tokia praktika yra įprasta.

Rinkdami tarakonų egzempliorius Japonijos miškuose, mokslininkai per tris dienas nufilmavo 24 vabzdžių poras, kad išsiaiškintų, ką ir kodėl daro šie padarai.

Filmuotoje medžiagoje matyti, kad dažniausiai po poravimosi kramtomas tarakonas visiškai nejuda. Vos daugiau nei trečdalį laiko tarakonas „smarkiai purtė kūną kairėn ir dešinėn“, o tai kartais paskatino jo partnerį sustoti. Pusėje porų vaišės tęsėsi tol, kol visi keturi sparnai buvo visiškai suėsti.

Kalbant apie vabzdžius, seksualinis kanibalizmas nėra toks neįprastas, tačiau paprastai patelė patiną suėda pilnai. Kad patinas suėstų patelę, yra retas atvejis, o abipusis kanibalizmas yra visiškai unikalus.

Tokio pobūdžio abipusis kanibalizmas, kai vienos lyties elgesys vienodai naudingas kitai ir atvirkščiai – įmanomas, nors ir itin retai. Tokių santykių niekada nebuvo pastebėta laukinėje gamtoje.

Dabartinio tyrimo rezultatai buvo atlikti tik laboratorijoje – ne laukinėje gamtoje, tačiau autoriai teigia, kad jeigu abiems tarakonams nebūtų naudos, tikėtumėtės, kad vienas jų sukeltų šiek tiek daugiau triukšmo, kai jų partneris užkandžiauja mylimuoju.

Tiesą sakant, tai tikriausiai yra labiau susiję su viliojimu nei su valgymu. Kadangi tarakonų sparnai nėra iš mėsos, kramtant juos, ko gero, nėra daug maistinės vertės.

Vietoj to autoriai siūlo idėją, kad šios rūšies tarakonai dalyvauja abipusiame kanibalizme tam, kad padidintų savo partnerio išgyvenamumą. Išskridę iš savo gimimo vietos ir radę porą, medgraužiai tarakonai maitinasi ir saugo savo palikuonis pūvančiame rąste, augindami juos kartu ir pasidalindami abiems tėvams tenkančiu krūviu.

Tokiuose ankštuose būstuose jų sparnai tikriausiai nėra tokie naudingi. Šie kūno priedai taip pat gali palikti vabzdžius pažeidžiamus erkėms, infekcijoms ir kitų tarakonų pagundoms.

Suaugusiųjų skraidančių tarakonų pora beveik niekada neįeina į kitos poros teritoriją. Paprasčiausiai, išėjimas iš namų atima iš suaugusio tarakono maistą, be ilgų sparnų jie yra lengvesnis grobis plėšrūnams.

Taigi vienas kito sparnų pašalinimas galėtų būti meilės įrodymas, užtikrinantis partnerio išlikimą, jų ištikimybę ir gebėjimą padėti užauginti palikuonis.

Neretai kiti vabzdžiai praranda sparnus vos subręsta, tačiau jiems paprastai nereikia naujų.

Tarakonų puota vaizdo medžiagoje čia, čia, čia ir čia.

Tyrimas paskelbtas „Ethology“.

Komentarai ()