Ar pastebėjote, kad naktį debesys švyti? Štai kaip tai įmanoma ir aiškėja iš kur tokie debesys išvis atsirado (2)
Praėjus gerokai laiko po saulėlydžio danguje kybo švytintys debesys. Iš kur atsiranda ta šviesa?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Naktiniai debesys švyti, nes juos ir po saulėlydžio pasiekia saulės šviesa. Įprastiniai debesys būna ne aukščiau nei 13 km virš Žemės paviršiaus, tačiau debesys, kurie švyti naktį, yra maždaug 80 km aukštyje. Tai – jau beveik kosmose esantis atmosferos sluoksnis, vadinamas mezosfera. Taip aukštai debesis pasiekia saulės šviesa, esanti toli už horizonto.
Šie debesys susiformuoja įdomiais būdais. Pavyzdžiui, 1833 m. Indonezijoje išsiveržęs Krakatau ugnikalnis į atmosferą išmetė milijardus tonų cheminių medžiagų ir dulkių, iš jų aukštai atmosferoje susiformavo virtinė debesų. Vėlesniais metais švytintys debesys būdavo dažnai matyti net virš tokių miestų kaip Londonas.
2007 m. JAV paleistas palydovas šį reiškinį tyrinėja išsamiau. Dabar mokslininkai linkę manyti, kad naktinio dangaus švytinčius debesis sudaro mažyčiai ledo kristalai, augantys ant dulkelių, kurias mezosferoje paliko meteorai.
Švytintys debesys veikiausiai atsirado XIX a. pabaigoje dėl industrializacijai prasidėjus išaugusių metano iš metalų. Tyrimai rodo, kad metanas gali padidinti ledo kristalų kiekį atmosferoje.
