Kodėl šunys užkasa kaulus? Paaiškėjo tokio elgesio kilmė ir ar tikrai verta sunerimti, jei šuo visai nenori užkasti daiktų ()
Kaulų kramtymas yra vienas mėgstamiausių šunų užsiėmimų. O jeigu kaulas yra labai mėgstamas, šuo netgi gali jį užkasti. Žmonėms šis elgesys gali atrodyti keistas – tad kodėl šunys eikvoja tiek daug energijos užkasant turimą kaulą?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Profesionali šunų dresuotoja ir elgesio konsultantė iš Floridos (JAV) Teoti Anderson sako, kad šunys užkasa kaulus tam, kad juos pasilaikytų vėlesniam laikui. Anot jos, kai nežinai, kada sekantį kartą valgysi, atrodo logiška paslėpti likučius.
Kaulų užkasimas yra tarsi maisto saugojimas, tarsi maistų atsargų kaupimas ateičiai. Tai yra įprastas elgesys kitų gyvūnų rūšių tarpe – taip elgiasi paukščiai bei kiti žinduoliai, įskaitant šunų protėvius pilkuosius vilkus, iš kurių šunys ir paveldėjo kaulų užkasimo instinktą.
Tai paaiškėjo 1976 metais atlikus tyrimą, kuris buvo publikuojamas žurnale „Ethology“. Tyrimas parodė, kad net ir vilkų jaunikliai kaupia atsargas – ir net perkelia maisto likučius iš vienos slėptuvės į kitą, kad likučių neatrastų broliai ar seserys. Tad kai šunys kieme užkasa kaulą – prisiminkite, kad jie taip elgiasi vadovaudamiesi savo vidinius iš vilkų kilusiu instinktu.
Daugumai šunų šiandien nereikia kaupti maisto, kadangi turi jais besirūpinančius šeimininkus – tačiau tai nereiškia, kad dingo jų instinktas slėpti maisto likučius. Kartais instinktas užkasti daiktus neturi nieko bendro su maisto kaupimu ar jo saugojimu nuo kitų gyvūnų. Anot šunų elgesio specialisto Cesario Millano, šunys taip elgiasi mėgindami apsaugoti ir jiems brangius daiktus, kad jais galėtų pasimėgauti vėliau. Nuobodžiaujantys šunys tokiu būdu taip pat gali inicijuoti žaidimą su šeimininku, o neramiems šunims tai yra būdas numalšinti stresą.
Tuo tarpu kai kurios šunų rūšys – tokios kaip terjerai – yra paprasčiausiai labiau linkę į kasimą: jie kasa duobes tiek maistui paslėpti, tiek kartais neturėdami visiškai jokio tikslo. T.Anderson sako, kad specialiai medžioklei veisti šunys dažnai mėgsta užkasti žaislus, kaulus ar kitus skanėstus. Anot moters, dėl šios priežasties galima dažnai pamatyti, kaip taksai paslepia kaulą po sofos pagalvėmis. Tiesa, T.Anderson pažymi, kad nereikėtų nerimauti, jeigu šuo visai nenori užkasti daiktų.
Šunys, kurie užkasa savo atsargas, jas išsikasa tiesiog tam atsiradus nuotaikai. Anot dresuotojos, kai kurie šunys paslepia savo skanėstą ir ignoruoja jį visą savaitę. Kai kurie šunys yra labai nepastovūs, todėl užkasa savo skanėstą 20 skirtingų vietų – kol galiausiai apsistoja ties viena pastovia vieta. O dar kiti šunys gali užkasti kaulą ir pamiršti jį amžiams.
Jeigu šuo neiškasa savo „lobio“, tai nėra dėl to, kad jis jį pamiršo. Šunys turi neįtikėtiną uoslę, maždaug 10 000-100 000 kartų geresnę nei žmonių (anot žurnale „Applied Animal Behaviour Science“ skelbto tyrimo), todėl prisiminti savo slėptuvę šunims nėra sudėtinga.
Neskaitant kaulų, ką dar šunys dažniausiai mėgsta užkasti? T.Anderson sako, kad šunys užkasa pačius įvairiausius dalykus. Ji sako, kad žinojo šunį, kuris užkasdavo akmenis. Ji nė nenutuokia, kodėl tie akmenys jam buvo tokie svarbūs – tačiau faktas, kad kažkokia priežastis tam buvo.
