Mąstau, vadinasi, esu: modernus sąmonės neuromokslas atskleidžia Dekarto klaidą (Konkursinis straipsnis)

Komentarai Prisijungti

Viršuje:   Seniausi | Naujausi

Staska 2021-03-28 21:08
IIT teorija, vertinama, kaip labai perpektyvi, bet kontraversiska. Jos pagrinda, sukure Tononi, o Kochas kartu su juo ispletojo. Pagal ja teigiamas tam tikras mokslinis panpsychizmas, kad visa materija, turi poteciala tureti, tam tikra samonongumo laipsni (jie nusprende zymeti ji graikiska raide Phi). Jei materijos vidinis informacijos organizacijos laipsnis yra nepakankamas, jis lygus 0 - visiskai jokio samoningumo, jei jis didziulis, kaip zmogaus smegenyse, jis yra didziulis. Kai vidinis informacijos integracijos lygis pasiekia tam tikra laipsni, Phi verte virsyja 0 ir atsiranda tam tikras, labai minimalus samoningumo lygis. Bet samoningumas (neuromokslininku vadinamas - qualia) pagal IIT, yra tokia pat fundamentali visatos savybe, kaip pvz. kruvis. Jei si teorija pasitvirtintu bent is dalies, tai issprestu problema, kaip tik is fizikines savybes turincios materijos/energijos atsiranda samone, tai neatrodytu kaip, beveik, mistika, kai staiga is materijos (centrineje nervu sistemoje) atsiranda subjektyvi samone.
immortallt 2021-03-29 00:25
Atkartoti kaip papūgai, kad mąstai, tai nereiškia, kad žmogus sugeba mąstyti. Mąstyti - tai turėti originalią savo mintį.
bahuriux 2021-03-29 13:39
Nemanau, kad atomai ar subatominės dalelės, turi intelektą, tikslą, (dvasią) ar kažką tokio. Kaip viena vandens molekulė, negali būti potvyniu, kaip vienas atomas neturi temperatūros, taip pat neturi ir sąmonės. Net nežiūrint į tai, kad vienoj (ar poroj) subatominių dalelių galima įrašyti informaciją, pvz vieną bitą, arba kvantiniam kompiuteryje galima su keletu jonų (kūbitų) daryti kažkokius skaičiavimus. Sąmonė tai tokia materijos savybė atsiranda tik retais išimtiniais atvejais (netaip kaip gravitacija, entropija ar fundamentalios jėgos), tai ilgos biologinės evoliucijos šalutinis produktas. Jei palikti viską evoliucijai dar milijonus metų, tai galbūt gyviems padarams kažkas dar daugiau softvariško išsivystytu, ko mes dabar net nesugalvojam.
Giedriax 2021-03-29 18:06
Įsivaizduokime patį pirmą pasaulyje biologinį organizmą, kuris kažkokiu būdu turi sąmonės užuomazgų. Visi kiti tos rūšies, nei kitų rūšių organizmai yra absoliučiai nesąmoningi. Ar šis pirmasis organizmas turi kokį nors evoliucinį pranašumą? Taip. Pranašumas tame, kad galbūt šios sąmonės užuomazgios leidžia geriau suvokti aplinką, koordinuoti veiksmus, kaupti atsiminimus ko pasekoje didėja tikimybė išgyventi ir susilaukti palikuonių. Kadangi palikuonys atsirado iš organizmo turinčio sąmonės užuomazgų, galima tikėtis kad bent dalis jų taip pat turės panašių sąmonės užuomazgų, taigi ir panašų evoliucinį pranašumą (jei lyginsime su kitais). Jei atsitiktinių mutacijų dėka vienas palikuonis įgaus šiek tiek "didesnę" sąmonę, tai reikš dar didesnį evoliucinį pranašumą. Taigi tokie sąmonės bruožai kaip sugebėjimas suvokti aplinką, formuoti prisiminimus - evoliucijos eigoje plačiai paplistų. Ką matome realiame pasaulyje? Yra gyvūnų, mokančių skaičiuoti, atsimenančių kaip įveikti labirintus, sprendžiančių logines užduotis dėl maisto, planuojančių ateities veiksmus. Žmonės netgi kažkokias beždžiones išmokino naudotis pinigais. Šie faktai rodo, kad kažkokie mąstymo procesai vyksta gyvūnuose.
Staska 2021-03-29 20:59
IIT to neteigia, bet pagal ją, kai atsiranda tam tikro sudetingumo, vidinis integruotos informacijos lygis, Phi Max. viršyja 0, atsiranda tam tikras sąmoningumo lygis (kad ir kruopelytė). Nei atskiros elementariosios dalelės, nei sudėtingi molekulianiai organizmai neturi pakankamai integruotos informacijos, kad Phi Max. reikšmė viršytų 0, reiškias ir sąmoningumo lygio nėra jokio (tam reikalinga sudėtinga centrinė nervų sistema, smegenys). Teorija kontraversiška tuo, kad iš principo visa materija, turi potencialą sukurti sąmonę (kaip pvz. jie nurodo, fotoną: jis neturi, masės ir krūvio, jie lygus 0, bet tiek krūvis, tiek masė yra fundamentalūs fizikiniai dydžiai). Tononi yra pritaikęs IIT skaičiavimus, skirtingiems sąmoningumo lygiams išmatuoto ir gavo sėkmingus rezultatus, atskiriant sąmoningą būseną, miego, anestezuotą ir komos būseną. Bet kokiu atveju, nors mokslininkai šios srities lyderiai, teorija, tikrai atrodo ir skamba labai jau kontraversiškai. Ar ji galėtų būti bent iš dalies teisingą su laiku gal tiksliai paaiškės.