Kadaise Saulėje nutiko tokia stipri audra, kad jai pasiekus Žemę pašvaistės buvo matomos net Portugalijoje: analizė rodo, kad tokio stiprumo įvykiai periodiškai kartojasi ()
Šiaurės pašvaistės šiais laikais gerai žinomos visiems, net jei daugelis jų nėra matę savo akimis. Prieš keturis šimtmečius buvo gerokai kitaip – apie tokį reiškinį žinojo retas kuris, gyvenantis piečiau nei šiaurinė Skandinavija ar šiandieninė Kanada.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Bet 1582 metais Saulėje nutiko tokia stipri audra, kad jai pasiekus Žemę pašvaistės buvo matomos net Portugalijoje. Tų metų kovo mėnesio 8-10 dienomis pašvaistė užfiksuota įvairiose Žemės vietose – Ispanijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Kinijoje, Korėjoje, Japonijoje. Naujausia archyvinių dokumentų analizė atskleidė, kad visas tris dienas ji buvo matoma ir Lisabonoje.
Šie duomenys leido nustatyti ir pašvaistės ovalo dydį – jis pasiekė net Egipto platumą. Tiesa, tai nėra istoriškai unikalus įvykis: 1859, 1909 ir 1987 metais fiksuotos bent tokio pat stiprumo geomagnetinės audros 1859-ųjų audra, vadinama Karingtono įvykiu, pažeidė telegrafo linijas daug kur Šiaurės Amerikoje, 1987-ųjų audra atjungė elektros tiekimą didžiojo Kanados Kvebeko provincijos dalyje.
Taigi šios audros gali būti labai pavojingos, o istoriniai duomenys leidžia spręsti, kad vidutiniškai tokio stiprumo įvykiai nutinka kas šimtą metų.
Tyrimo rezultatai publikuojami dviejuose straipsniuose.
