Skamba kraupiai, bet tai yra didelis laimėjimas – kiaulių embrionuose pirmą kartą užauginti žmogaus raumenys (Video) ()
Naujai sukurtos žmogaus ir kiaulės chimeros gali būti revoliucinės medicinos srityje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tūrinis raumenų praradimas (VLM) reiškia, kai griaučių raumenų audinys buvo taip pažeistas, kad ilgą laiką iki šiol nebuvo jokio veiksmingo gydymo.
Minesotos universitetas kuria žmogaus ir kiaulės chimeras (organizmus, turinčius du ar daugiau skirtingų rūšių DNR rinkinius), leidžiančius kiaulių embrionuose auginti žmogaus raumenis. Šis pasiekimas, kuriame naudojama CRISPR, gali būti revoliucingas sveikatos priežiūros srityje.
„VML dažnai įvyksta dėl nelaimingų atsitikimų ar chirurginės didelių navikų rezekcijos", - sakė Minesotos universiteto širdies ir kraujagyslių skyriaus medicinos docentė bendraautorė Mary Garry.
„Nėra tinkamos VML terapijos, todėl dažnai tai reiškia galūnių praradimą ir (arba) neįgalumą visą gyvenimą dėl prarastos raumenų funkcijos. Žmogaus griaučių raumenų vystymasis kiaulėse turi daug vilčių, kad pavyks chirurgiškai atstatyti prarastų raumenų funkciją“.
Kuo būtent šis progresas yra kitoks? Užuot auginę žmogaus organus chimerose, mokslininkai sukūrė žmogaus raumenų audinį, kuris galėtų būti naudojamas kiaulių raumenų netekimo vietoms atstatyti.
Tačiau eksperimentas kelia klausimų apie galimybę sukurti sąmoningas kiaules, turinčias žmogaus sąmonę. Garry atkreipė dėmesį į šį klausimą.
„Svarbu pažymėti, kad mes parodome, jog žmogaus donoro ląstelės yra tik ten, kur kadaise buvo kiaulės griaučių raumuo (dabar genetiškai ištrintas). Žmogaus donoro ląstelės nemigruoja į kiaulės smegenis ar reprodukcines ląsteles", - paaiškino Garry.
„Ši informacija padeda atsakyti į svarbias etines problemas, susijusias su chimerų gamyba“, - pridūrė ji. Dabar Garry tikisi pradėti atlikti šių organų ir audinių transplantacijų klinikinius tyrimus per ateinančius trejus ar penkerius metus.
Tyrimas buvo paskelbtas žurnale „Nature Biomedical Engineering“.
